3. Laimė, sąmonė ir tikrovė

F. M. Dostojevskis rašė: „Žmogus nelaimingas tik todėl, kad nežino, jog yra laimingas. O vos tik sužinos, kad yra laimingas, tuoj pat, tą pačią sekundę, taps laimingas. Čia yra viskas. Viskas...“. Mes sutinkame su šiuo teiginiu. Mūsų pasaulėvaizdyje (ir jis pagrįstas – tiek moksliškai, tiek kasdiene praktika) kiekvienas žmogus jau turi tai, ko jis iš tiesų nori (nors gali to nežinoti), ir jo pasaulyje vyksta tai, kuo jis Tikrai tiki (tiki tiek, kad yra pasirengęs dėl to pastatyti patį brangiausią dalyką: pinigus, gyvybę, laisvę).

Pačia plačiausia prasme – Tavo realybė, visas Tavo materialus pasaulis (Tavo sveikata, Tavo finansai, Tavo santykiai, viskas, ką Tu turi ir ko neturi, visos Tavo gyvenimo aplinkybės, visi įvykiai ir sąveikos su kitais žmonėmis bei su pasauliu) – žodžiu, visa Tavo realybė iki galo yra sukurta Tavo sąmonės. Ir tai ne apie tai, kad „mintis materiali“ ir „reikia mąstyti pozityviai“. Mintis, žinoma, svarbi. Tačiau Tavo sąmonės struktūra yra kur kas didesnė nei tiesiog mintys. Pažvelkime į Tavo sąmonės „pastatą“ šiek tiek išsamiau, tačiau nesigilindami į smulkmenas.

Sąlygiškai galima išskirti keturis mūsų sąmonės „aukštus“: Tikėjimas, norai, jausmai ir mintys. Būtent tai, kuo užpildyti šie aukštai, ir lemia tai, kaip mes gyvename, – tiesiogine prasme kuria visą mūsų realybę. Tačiau dažniausiai

mes to net nesuvokiame, mums atrodo, kad viskas yra taip, kaip yra, nepriklausomai nuo mūsų sąmonės, ir mes tegalime tyrinėti šį atskirai nuo mūsų egzistuojantį, sudėtingą pasaulį, taikytis prie jo arba su juo kovoti. Tačiau tai toli gražu nėra taip. Tiksliau, tai tik vienas iš galimų tikėjimų variantų, kuris kuria jam atitinkančią tikrovę ir stato visus žmogaus santykius su pasauliu. Bet gali būti ir kiti, ir jie pagimdo visiškai kitokią realybę.

Iš esmės šiame trumpame Gyvenimo vadove mes norime suteikti Tau matymą, kuris grąžina Tave į savo realybės Kūrėjo poziciją – kuri žmogui būdinga iš prigimties, tačiau mes nesąmoningai jos atsisakome, priimdami kitus įsitikinimus bei tikėjimus, perkeldami atsakomybę išorinėms jėgoms (kitiems žmonėms, valdžiai, vadovams, aplinkybėms, Dievui...), ir dažnai atvirkščiai – prisiimdami atsakomybę už kitus (iš esmės tokius pat kūrėjus) Sau, ir būtent šis atsakomybės perkėlimas verčia mus kentėti ir nematyti savo laimės, nematyti to, kad mes patys visa tai kuriame savo gyvenime, kaltindami dėl savo nesėkmių kažką išorėje, bijodami išorinių pavojų ir grėsmių (kurias patys ir kuriame), įsižeisdami, niršdami, pavydėdami, pykdami... arba priešingai – jausdami kaltę dėl to, kad negalime padaryti laimingų kitų žmonių.

Ir būtent tai verčia mus visaip išsisukinėti, meluoti – kitiems ir patiems sau, bandant uždirbti šiek tiek

daugiau pinigų, gauti šiek tiek daugiau valdžios ir pranašumo prieš kitus žmones. Už viso to slypi paprasčiausias atsakomybės perkėlimas. Ir net gaudami visa tai – pinigus, valdžią, sėkmę – mes netampame laimingesni, nes baimės ir pavydas neišvengiamai gena mus į kitą lygį – kitą pinigų, valdžios, „sėkmės“ lygį.

Užtenka pakeisti savo tikėjimus, iš esmės pakeisti savo požiūrį į pasaulį, prisiimti atsakomybę Sau kaip savo pasaulio Kūrėjui ir grąžinti atsakomybę kitiems kūrėjams už jų realybę, kaip viskas tuoj pat pasikeis – Tu suprasi, kad Tu jau esi laimingas, nes Tu pats viską kuri savo pasaulyje, nėra nieko kito, kas už tai būtų atsakingas. Ir Tu kuri tai dėl kažkokios priežasties, Tu kažkodėl to nori ir Tu tuo tiki. Būtent todėl viskas yra taip. Tiesiog Tu nesuvokei, kaip, kuo ir kam visa tai kuri, ir būtent šis nesąmoningumas darė Tave nelaimingą. Tačiau yra galimybė viską ištaisyti – susigrąžinus Sau atsakomybę už savo gyvenimą ir savo realybę, bet ne žodžių ir veiksmų lygyje, kaip: „vyras pasakė – vyras padarė“ ar „reikia atsakyti už savo poelgius“, o pačios sąmonės lygyje: Tavo tikėjimų, įsitikinimų, pasąmoninių norų, jausmų ir minčių lygyje.

Tavo realybė ir yra tiesioginė bei aiški išraiška to, kuo užpildyta Tavo sąmonė.

Nori sužinoti, kuo užpildyta Tavo sąmonė – pažvelk į savo realybės veidrodį. Viskas, ką ten pamatysi – gera ir nelabai, malonu ir atstumianti, įkvepianti ir gąsdinanti – visa tai esi Tu. Ir jei Tau kažkas nepatinka tame veidrodyje, ištaisyti tai gali tik Tu. Kaip Tau toks posūkis? Ar esi pasirengęs tokiam nuotykiui? Juk jei Tu tai priimsi, Tu nebeturėsi galimybės perkelti atsakomybės kam nors kitam. Laukiama didelio ir kruopštaus darbo tiriant Save, tyrinėjant savo sąmonės gelmes. Tačiau tai ir įdomiausias, ir labiausiai laiminantis darbas visoje visatoje, visose visatose. Pažinti Save.

Pažinti Save, o ne perdaryti. Aš matau Tavyje tobulą būtybę. Tobulą Dievišką būtybę, kuri nedaro klaidų, ir todėl jai nėra ko perdaryti, juk ši būtybė tiesiog mokosi valdyti savo kūną, savo Didįjį Kūną. Savo realybės Kūną. Mokosi, pažindama Save, savo jėgą, savo beribes Kūrėjo galimybes.

Kai matote, kaip mažas vaikas mokosi vaikščioti ir apskritai valdyti savo kūną, savo rankas, bandydamas pasiekti patikusį žaislą ar skanų maistą, ir kai jam tai nepavyksta, ar matote jame mažiau tobulumo? Ar kaltinate jį dėl to? O gal įkvepia tai, kad patirdamas tam tikrus – būtinus – sunkumus mokymosi etape, jis nepasiduoda ir toliau bando iš naujo ir iš naujo įvaldyti šį įgūdį. O paskui jis įvaldo vis

sudėtingesnius ir sudėtingesnius įgūdžius. Jei Tu dabar skaitai šį tekstą, vadinasi, panašu, kad Tau savo laiku tai taip pat pavyko.

Mes matome Tave, Žmogau, įvaldantį sąmoningo savo realybės kūrimo įgūdžius, tokiu pat tobulu vaiku, kuris nepasiduoda ištikus galimoms „nesėkmėms“, bet vėl ir vėl bando išmokti. Ir būtent tai Mes padedame Tau daryti visą šį laiką, per visą Tavo gyvenimą, ir Mes esame pasirengę Tau padėti ir toliau, kantriai stebėdami Tavo pažangą.

Tačiau ar Tu pats esi pasirengęs pradėti šį kelią? Pasirengęs? Tuomet Žaidimas prasidėjo. Nereikalauk iš Savęs iškart per daug. Pasistenk kol kas suvokti, kuo Tu dabar tiki (žvelgdamas į savo realybės veidrodį), ką paprastai kaltini dėl nesėkmių, už ką užsikrauni atsakomybę ant savo pečių, kam Tu esi skolingas ir kas skolingas Tau... Kokia tarpusavio įsipareigojimų ir skolų sistema spėjai apaugti savo gyvenimo kelyje? Ką Tu iš to gauni? Ar tai daro Tave laimingą? Žinok: visa tai nėra „objektyvu“ ir „kitaip neįmanoma“. Tai tiesiog Tavo tikėjimai ir įsitikinimai verčia Tave priimti tokius sprendimus ir taip elgtis. Tai nėra blogai ar gerai. Tu tiesiog tuo tiki.