18. Gyvoji meilės technologija

Meilė – Absoliuti Besąlygiška Amžina – tai Aukščiausias Mėgavimasis, prieinamas žmogaus prigimčiai. Meilė – tai jausmas, tai energija, tai jėga, Aukščiausioji Jėga. Meilė – tai šaltinis ir pirminė materija, iš kurios sudaryta viskas. Meilė – tai aukščiausia tarpusavio santykių kokybė tarp žmonių ir apskritai tarp bet kokių būtybių. Meilė – tai Aukščiausioji Tiesa. Meilė – tai Dievas. Būtent todėl visi mūsų siekiai, visi mūsų troškimai, visos mūsų mintys vienaip ar kitaip susiję su Meile. Taip, mes retai susimąstydavome apie šios Meilės šaltinį, todėl ieškojome jos tame, ką matė mūsų akis, lietė kūnas – kituose žmonėse, savo vaikuose, gamtoje, naminiuose gyvūnuose, maiste ir gėrimuose, sekse ir pramogose, įvairiuose malonumuose, galiausiai – piniguose, šlovėje ir valdžioje. Tačiau tiesa ta, kad Meilės šaltinis yra vienas – tai Dievas. Mūsų Bendrasis Aukščiausiasis Potencialas, sukauptas visos žmonijos per visus laikus – praeities ir ateities. Dievas. Štai tikrasis Meilės šaltinis. Ir kai pasakyta: „mylėk savo artimą kaip save patį“, tai dar prieš tai: „Mylėk Viešpatį, savo Dievą, visa širdimi, visa siela ir visu savo protu“. Nes tam, kad mylėtum artimą, reikia persipildyti šia meile iš Meilės Dievui. Būtent Meilė Dievui yra visokios meilės šaltinis. Ir tai nėra apie moralinį įsipareigojimą Dievui, ne. Dievui iš mūsų nieko nereikia, Dievui nieko netrūksta. Tai apie tai, kad visa Meilė kyla iš Dievo, netgi ta,

kuria mes mylime Jį Patį. Tiesiog Dievą mylėti lengva. Pati siela – jei tik mes neiššvaistėme jos galutinai žemiškoje tuštybėje – pati mūsų siela myli Dievą kaip savo Šaltinį. Dievą mylėti lengva. Siela atpažįsta Jį iš pirmojo Gyvojo Žodžio, iš pirmojo Balso garso, kurį ji girdi savyje pačioje kaip savo paties Dieviškosios Esmės aidą. Dievo Žodis gimdo tavyje Meilę Jam. Todėl pasakyta: „Žmogus gyvas ne viena duona, bet kiekvienu Žodžiu, išeinančiu iš Viešpaties lūpų“. Būtent todėl toks svarbus Vidinis Dialogas su Dievu – nuo jo tavyje įsižiebia tikroji Meilė. O iš šios Meilės kyla visa kita – siela džiūgauja, dvasia triumfuoja, Gyvenimo Energija, šia Dieviškąja Jėga, persipildo visa tavo esybė, gyja kūnas, atsistato sąmonės vientisumas, pasitraukia abejonės, grįžta valios tvirtybė, pildosi troškimai, prisipildo visos tavo gyvenimo sritys, susitvarko santykiai su aplinkiniais, nes tu pats tampi begalinės Meilės kanalu jiems, atsiskleidžia talentai, praskaidrėja protas, atsiveria Tiesa, o Joje – tavo paskirtis ir pati Gyvenimo prasmė. Meilė Dievui – štai tikrasis Meilės šaltinis ir pradžia. Bet netgi šią Meilę mums suteikia Pats Šaltinis, Pats Dievas. Todėl, kad atskleistume savyje šią Meilę, kad paleistume Jos tėkmę, Vidiniame Dialoge mes kreipiamės į Dievą su prašymu: – Viešpatie, išmokyk mane mylėti Tave visa širdimi, visa siela ir visu protu mano, pripildyk mane Savo

Meile, Meile Tau. Nepalik manęs, Viešpatie Dieve mano! Ir kai Dievas atsakys tau: Aš myliu Tave, Mes Esame Viena, tu esi tobulas Mano akyse, ir tu niekada nebuvai vienas. – Kai Dievas atsakys tau iš vidaus, tu tiksliai žinosi, kad tai Jis, nes tavo širdis suvirpės, o siela ims atgyti, ir akyse pasirodys ašaros. Verkti nuo Gyvojo Žodžio, nuo Dievo Žodžio tavyje – tai normalu, tai gera. Tai reiškia, kad siela gyva ir apsivalo. Blogai, jei tu nieko nepajusi atsakydamas į savo užklausą. Tuomet reikia imtis reikalo rimtai – apvalyti kūną, protą ir melsti Dievą sugrąžinti tau sielą – pasninkas, susilaikymas, malda. Malda pirmąjį kartą tol, kol Dievas neatsakys tau – bent silpnu signalu kūne – ir po to 50 kartų per dieną, kas 10–15 minučių, su bet kokiu klausimu, bet svarbiausia: „išmokyk, padėk suvokti, išgydyk mano protą ir mano sielą“. „Išmokyk, Viešpatie, būti kūrėju, sąmoningu savo realybės kūrėju“. „Padėk suvokti, Viešpatie, kam, kuo ir kaip aš kuriu tai savo gyvenime – kokiais tikėjimais, troškimais, kokiais jausmais ir mintimis“. „Išgydyk, Viešpatie, šiuos tikėjimus ir šias abejones, šiuos troškimus ir šiuos jausmus, padėk man disciplinuoti savo protą ir mąstyti iš Meilės, Meile ir Meilei“, „Išmokyk, Viešpatie, gyventi taip, kad Gyvenimas manyje didėtų!“ Ir kai tu vėl ir vėl klausi, tikslinsi, prašysi – Dievas atsakys tau – vėl ir vėl – ir tu vėl ir vėl jusi Jo Gyvąjį Buvimą tavyje: jėgų, energijos, pačios Meilės antplūdį. Ir tu neabejosi šiais atsakymais, tu žinosi, kad tai

Tiesa, ir kad Ji – Gyva. Ir iš Jos, iš šios Gyvosios Tiesos, ir tu pats tapsi Gyvas. Meilė atgaivina, tiesiog prikelia tave Gyvenimui. Šie atsakymai gali būti labai paprasti, net banalūs. Tu galėjai perskaityti ką nors panašaus ar išgirsti iš ko nors šimtus kartų. Bet tai visada likdavo tik informacija, neprasiskverbdama giliau tavo proto, kur gali gyventi daugybė įvairių nuomonių, su-abejojimų šiuo klausimu. Tačiau kai su tavimi kalba Pati Meilė, tu daugiau nebeabejoji, tai Tiesa, ir ji įsitvirtina tavo sąmonėje kaip kertinis akmuo, kaip tvirtas pamatas, ant kurio jau galima statyti tavo sąmonės namą – su visais kitais aukštais. Tai keičia tavo Tikėjimą, keičia tavo įsitikinimus, keičia tavo troškimus, keičia tavo jausmus, tavo mintis ir patį mąstymo būdą. Tu tampi kitoks. Tikras. Tu tampi pačiu savimi. Ir tai vyksta ne tik subtiliojo materialumo, dvasiniame lygmenyje. Fiziologiniame lygmenyje tavo neuroniniai ryšiai persitvarko, visas kvadrilijonas (1’000’000’000’000’000) neuroninių ryšių tavo galvoje ir tavo kūne persitvarko veikiant Meilei ir Tiesai, pripildančioms tave iš vidaus nuo Dievo. Ir tai vyksta labai greitai. Tu smarkiai pasikeiti per kokias dvi tris savaites, per porą mėnesių – neatpažįstamai. Ir per trejus su puse metų tu tampi visiškai nauju žmogumi. Senasis žmogus tavyje mirė. Prisikėlė naujas žmogus. Nuo Meilės, nuo Gyvojo Dievo Žodžio tavyje tu tampi Savimi Tikruoju. Ir tu jauti tai – visa širdimi, visa siela, visu savo protu ir

visu kūnu. Tu gimsti pagal Dievo atvaizdą, Kristaus Komunijoje, o tampi pagal Jo panašumą, Vidiniame Dialoge su Juo. Tai ir yra sudievinimas. Ir taip galima gyventi Amžinybę. Ir tik taip ir galima gyventi Amžinybę. Štai keli žingsniai-įrankiai, kurie padės tau šiame kelyje, sudievinimo kelyje: 1. Vidinės tiesos pripažinimas. Tiesa sujungia mus į vientisą visumą su mūsų kuriama realybe. Melas atskiria. Mūsų viduje buvo paslėpta daug prieštaravimų ir daug vidinio melo, (nuo)odėmių prieš mūsų tikrąją prigimtį. Todėl mes negalėjome dorai nieko nei sukurti sąmoningai, nei ištaisyti kaip kūrėjai. Nebuvo vidinio vientisumo. Gulbė, vėžys ir lydeka visada tempė į skirtingas puses. Tiesa išlaisvina mus iš šio melo ir atkuria vidinį vientisumą bei vienybę su realybe kaip su savo kūriniu. Tačiau Tiesa būna nemaloni, negraži, skausminga, ir dažnai mes pasąmoningai ginamės nuo jos, todėl norint ją pripažinti, pamatyti tokią, kokia yra, reikalingas Dievo Buvimas viduje, todėl viskas prasideda nuo Dieviškosios Sąmonės Komunijos, Kristaus Komunijos, iš Jo Tiesos pasireiškia visas vidinis melas. O dar reikalingas sąžiningumas su pačiu savimi. Pripažinti melą, priimti Tiesą, prisipildyti Tiesa nuo Dievo. Tiesa – tai tokia tiesa, kuri pripildo tave Meilės, didina Gyvenimą.

2. Pareikšk valią.. Štai, tu pripažinai tiesą, pavyzdžiui, kad Meilės nėra. Dabar pareikšk savo valią, Kūrėjo Valią, dėl to, kaip tu nori, kad būtų. „Aš pareiškiu savo valią, aš

prisipildau Meilės tiesiog dabar (Viešpatie, padėk man tame)“. Ir stebėk. Netrukus atsivers kelias, kuris tave prie to nuves. Galbūt reikės dar ne kartą sugrįžti prie vidinės tiesos pripažinimo, daug ką suvokti ir persvarstyti savo gyvenime, daug ką pakeisti. Bet tai kelias, ir jį reikia nueiti. Tavo valios pareiškimu kelias atsiveria, eik juo.

3. Tyrinėk prieštaringus troškimus. Viskas kuriama pagal tavo troškimus. Pagal tavo tikruosius (ne visada įsisąmonintus) troškimus. Paklausk Dievo Vidiniame Dialoge: kam aš noriu, kad būtų taip, kaip yra? Pavyzdžiui, „Viešpatie, kam aš noriu nejausti Meilės?“. Į šviesą gali iškilti daug atsakymų – nuo „skausmo baimės“ iki „tuomet teks pakeisti savo gyvenimą“. Prieštaringų troškimų suvokimas pats savaime jau pradeda juos derinti – taip veikia Dieviškoji Sąmonė tavyje, kurios Komuniją tu priėmei Komunijos (Savikomunijos) veiksme. Tačiau galima sustiprinti šį procesą prašymu Dievui suderinti šiuos prieštaringus troškimus ir integruoti į tavo sąmonę „naują trečiąjį“ kiekvienai prieštaravimų porai. Kad vietoje „arba-arba“ gautųsi „ir-ir“. Kas liečia baimes, čia nereikia ieškoti „naujo trečiojo“ – tiesiog prašyk Dievo išgydyti tavyje. Be Dievo baimės blokuoja Meilę, Dievas paverčia jas Meilės kuru. Todėl šventieji tėvai dažnai sako, kad Dievo Baimė yra Meilės pradžia. Galiausiai tu turi būti laisvas nuo visų baimių. Baimė – tai ne norma. Baimė – tai nukrypimas nuo Dieviškosios prigimties.

4. Stebėk jausmus. Paklausk savęs: „O ką aš iš tikrųjų dabar jaučiu?“. Stebėk širdyje, kūne, sieloje. Įsiklausyk į jausmus. Stebėk juos. Paprašyk Dievo pagalbos sukaupti dėmesį į jausmus, jei neturi tokio įpročio arba jei šie jausmai tau nemalonūs (gėda, kaltė, baimė, nuoskauda, sudirgimas, nerimas). Nenukreipk nuo jų vidinio žvilgsnio, net jei šie jausmai itin skausmingi. Tai neilgam. Tuo pat metu stebėk juos kaip kažką atskirto nuo tavęs: tu jauti, bet tu – ne šie jausmai. Stebėdamas savyje pačius jausmus, be papildomų analizių, tu suteiki jiems Meilės energiją, kuri tavyje yra pagal nutylėjimą – iš Dievo nuo Dieviškosios Komunijos akimirkos – ir nuo šios energijos, perduodamos tavo dėmesio kanalu, vyksta šių jausmų vibracinio dažnio kilimas, jų kokybė kyla tiesiog akyse – ta kryptimi, kurį vektorių nustato Pati Meilė. Tavo jausmai – tai nenutrūkstamas spektras, Meilės vaivorykštė tavo viduje, ir „negatyviems“ jausmams tiesiog trūko energijos, kad šviestų ryškiau ir taptų malonesni. Tu nustebsi, kaip greitai vyksta šių jausmų persimainymas! Tik nesustok „ties tuo, kas pasiekta“, kai „palengvės“. Tęsk jų stebėjimą iki Meilės ir Dėkingumo – Dievui už pačią galimybę jausti. Jausmai liudija, kad tu – Gyvas. Gyventi reiškia Jausti.

5. Tikėk. Sustok. Apmąstyk kritiškai, kuo tu tiki iš tikrųjų. Tai lygiai tai, kas su tavimi vyksta, tai tai, kuo užimtos tavo mintys, tavo darbai ir tavo laikas. Ar tai tikrai tai, ko tu norėjai iš savo gyvenimo iš

tikrųjų? O kuo tu norėtum tikėti? Kaip tu norėtum gyventi? Ką jausti? Kam save paskirti? Tu nori Meilės ir Stebuklo? Gausos? Savo unikalaus Talento atskleidimo? Tai kodėl tiki pinigais ir valdžia, nemylimu darbu, „objektyvia realybe“ ir skolomis? Paprašyk Dievo pakeisti tavo tikėjimus ir įsitikinimus, sąmoningas tikėjimo pasirinkimas atveria tau naujas galimybes. Tarkime, tu „Ačiū Dievui, ateistas“ ir „netiki jokiais tokiais dalykais“. Tuomet tiesiog sekundei prielausk, kad „tai“ įmanoma. Stebuklas įmanomas. Meilė įmanoma. Dievas įmanomas. Galbūt būtent tavo sąmonė ir tavo tikėjimai bei tavo troškimai yra atsakingi už tavo realybę. Įmanoma? Įmanoma. Štai, ir mokslas sako, kad įmanoma! Net sekundinis naujo tikėjimo priėmimas praveria tau „galimybių plyšį“, į kurį ima tekėti nauja realybė. Priimk tai kaip dovaną. O paskui nepamiršk padėkoti Dievui. Savyje.

6. Vertink. Visi troškimai jau išpildyti. Troškimai patys save išpildo. Mūsų pasaulyje yra tik tai, ko mes iš tikrųjų trokštame. Vertė – tai laike pratęstas troškimas. Mano pasaulyje patvaru tik tai, ką aš iš tikrųjų vertinu. Todėl aš pripažįstu, kad tai (Meilė) man vertinga, ir prašau Dievo išugdyti manyje Meilės vertės jausmą, patį gebėjimą vertinti. Ir pirmoji pamoka: Vertė – tai Dėmesys. Kur dėmesys, ten energija, kur dėmesys – tas ir auga. Jei vertini Meilę labiau už viską, skirk Jai pirmaeilį dėmesį.

„Nori padidinti Meilę savo širdyje – neatitrauk nuo Jos akių“.

7. Įjunk sąmoningumą. Kūrėjo Sąmonę. Praktikuok Kūrėjo valios, jėgos ir atsakomybės susigrąžinimą sau už savo būseną, už savo gyvenimą, už savo realybę ir savo Dieviškąjį žaidimą. Nejauti Meilės? Pareikšk valią: „Aš susigrąžinu sau savo valią kurti savo jausmus ir savo realybę pagal mano sąmoningą pasirinkimą. Aš susigrąžinu sau kūrėjo jėgą ir atsakomybę už savo būseną. Aš susigrąžinu sau kūrėjo jėgą ir atsakomybę už savo gyvenimą. Aš susigrąžinu sau kūrėjo jėgą ir atsakomybę už savo realybę. Aš susigrąžinu sau kūrėjo jėgą ir atsakomybę už mano Dieviškąjį žaidimą Vienatinio Dievo Žaidimo sudėtyje. Amen“. Ir stebėk, kaip realybė ims keistis, jausmai šviesėja, protas skaidrėja. Dabar tu žinai, ką daryti. Galbūt reikia pripažinti tiesą prieš Dievą, pareikšti valią. „Aš nejaučiu dabar Meilės, Viešpatie, (ir dėl to man bloga, juk aš vertinu Meilę labiau už viską), bet aš prisiimu atsakomybę už savo jausmus ir aš pareiškiu savo valią sugrąžinti Meilę į savo širdį, aš labai to noriu ir paleidžiu visas baimes, minties formas bei troškimus, kurie blokavo manyje Meilę, aš renkuosi Meilę Dievui! (Viešpatie, išmokyk mane mylėti Tave iš tikrųjų, apvalyk širdį mano ir sielą, ir kūną, ir protą Meilei, pripildyk mane Savo Meile, prikelk mane tikrajam Gyvenimui, Meilei! Amen.) Ką man reikia suvokti ryšium su tuo, Viešpatie, tiesiog dabar?“ Ir įsiklausyk į atsakymus iš Dievo, pareikšk valią jų apmąstymo pagrindu, priimk

sprendimus, keisk savo gyvenimą tiesiog akimirkos tėkmėje – daryk reikalingus veiksmus, skambink, keisk susitarimus, atleisk skolas ir įsipareigojimus, grąžink laisvę sau ir kitiems, stiprėk tikėjime, paleisk abejones, atiduok Meilę…

8. Mylėk. Nėra nieko kvailiau – laukti kažko ir nepradėti tuo būti jau dabar. Taigi pradėk mylėti. Tiesiog dabar. Meilė yra aukščiau visko, ir būti Meile – tai reiškia būti Jos kanalu, tai reiškia lieti Meilę artimiesiems. Kaip? Paklausk Dievo Vidiniame Dialoge. Dėmesiu, rūpesčiu, banaliais klausimais: Kaip tu? Ką tu jauti? Kuo aš galiu tau padėti? Žinok, kad aš myliu tave. Atmink, kad Dievas yra tavyje ir visada atsako į pirmąjį tavo paklausimą. Susitvardyk, skudure! (Su šypsena) Tu juk kūrėjas!, ir kame tuomet priežastis?“ Pasimelsk už kitą. Tai pats nuostabiausias maldos būdas. Jis labiausiai patinka Dievui. Pasimelsk už kitą – paprašyk Dievo suteikti jam tiek Meilės, kiek jis pasiruošęs dabar priimti, ir tu iškart pajusi šią Meilę savyje. Dažniau pareikšk valią savo širdies atvėrimui ir prisipildymui iš Šaltinio. „Aš pareiškiu savo valią: aš atveriu savo širdį Meilei. Aš prisipildau Dieviškąja Meile iš mano vidinio šaltinio mano širdyje kaip mūsų Vienatinio Gyvybės Šaltinio manyje projekcijos ir tęsinio. Aš stebiu, kaip Meilės Energija šviesa užpildo visą mano esybę, apvalydama mano sielą, mano kūną, visą mano sąmonę ir pakeldama mane iki Dėkingumo, Besąlygiškos Meilės ir Nevertinančio Priėmimo vibracijų lygio. Aš su dėkingumu

paleidžiu visa, kas manyje blokavo Meilę, ir visus, kurie už to stovėjo. Nuo šiol man jūsų nebeprireiks, nes aš turiu tiesioginį ryšį su Dievu, Meilės Šaltiniu manyje, ir aš prisipildau tiesiogiai iš Šaltinio, o visiems kitiems suteikiu teisę prisipildyti tiesiogiai iš Vienatinio Šaltinio, aš iš nieko nesiurbiu energijos ir nieko nemaitinu savąja. Aš nutraukiu visų sutarčių ir įsipareigojimų, karminių kontraktų bei ryšių galiojimą, aš grąžinu laisvę sau ir visiems, su kuriais buvau susietas šiomis sutartimis. Aš laikau juos įvykdytais, nes jie atvedė mane prie aukščiausio jų tikslo – prie Meilės. Amen“. Ir stebėk Meilę. Neatitrauk nuo Jos žvilgsnio.

9. Sakyk Tiesą. Įjunk Vidinį Dialogą. Tiesa pripildo Meilės. Tai faktas. Nes tiesa kyla iš Dievo, iš Šaltinio. Nori Meilės – išreikšk Tiesą. Pareikšk garsiai apie savo vidinę tiesą, kuria Dievas reiškiasi per tave tiesiog dabar. Sakyk Tiesą. – Viešpatie, kalbėk per mane!

Pasikalbėk su savo siela. „Mano siela, ko tu nori?“ Paklausk Dvasios: „Mano Dvasia, kaip aš galiu duoti tai savo sielai tiesiog dabar?“ Ir veik. Išreikšk tai. Gyvenimas – tai visada čia ir dabar. Čia ir dabar. Neatidėliok. Pareikšk apie savo vidinę tiesą savo socialiniuose tinkluose. Kažkam tai gali tapti tiesiog dabar tikru išsigelbėjimu, Gyvojo Vandens gurkšniu negyvos rutinos dykumoje! Išreikšk Tiesą ir tai padidins Meilę tavyje bei pasaulyje tiesiog dabar. „Viešpatie, ką man reikia suvokti tiesiog dabar?

Kame yra mano tiesa? Primink man, Viešpatie! Padėk man pareikšti apie ją atvirai ir be gėdos! Amen“. Sakyti Tiesą – tai didingiausia Meilės apraiška. Nes Tiesa – tai Meilė. Meilė – tai Tiesa.

10. Atskleisk savo talentą, dovaną, kuri yra iš Dievo. Sakyti Tiesą – tai talentas. Dovana iš Dievo. Tačiau yra dar daugybė, neišsemiama gausybė talentų, kuri kasdien pasipildo vis naujais ir naujais Amžinajam Gyvenimui pabudusiais kūrėjais su vis naujais ir naujais talentais, kurių niekada anksčiau nebuvo ir kurių nerasi profesijų klasifikatoriuje. Sužinok Vidiniame Dialoge su Dievu, kokia yra tavo dovana ir kaip tu gali pradėti ją reikšti tiesiog dabar. Galbūt tai nieko tokio naujo. Galbūt tai yra tai, ką tu visada žinojai apie save. Tačiau Meilė – tai energija, o energija – tai judėjimas, ir kad Meilė tavyje būtų gyva tėkmė – reikia lieti Ją nuolat – lieti Ją – veltui. Dievo dovana. Dovanai. Nesitikėk, kad tau už tai sumokės. Nebandyk monetizuoti savo talento. Visi tavo troškimai, visi tavo poreikiai ir taip yra aprūpinti Dievo (jei tu, žinoma, pažįsti Jį), visi tavo troškimai jau išpildyti, ir tegu tavo kairioji ranka (imti) nieko nežino apie tai, ką daro dešinioji (duoti). Duok be saiko, tiesiog tam, kad praleistum per save šį Meilės srautą, o imk neklausdamas, ar esi to vertas, ar nusipelnai, juk viskas, ką tu atiduodi – iš Dievo, o viskas, ką tu imi, net per žmones – vis tiek iš Jo. Taigi drąsiai reiškis, parodyk pasauliui savo talentą – tu darai tai sau, o ne pasauliui, Meilei, dėl

Mėgavimosi. Nežinai savo talento? Išmelsk jo iš Viešpaties. Visi talentai – iš Jo. Talentas tavyje – tai Mūsų Bendrasis Kolektyvinis Potencialas, išreikštas ta unikalia forma, kurios dabar reikia Visumai ir kuri gali pasireikšti tik per tave dėka visų tavo pasirinkimų ir visos tavo patirties bei viso gyvenime nueito kelio.

11. Meilė – tai Mes. Pasimelsk už visus. Meilė – tai ne aš, Meilė – tai visada Mes. Netgi Dievui reikalingi mes, net Jam prireikė padalinti Save į daugybę dalių – mumyse, kad įvyktų Meilė. Kai tu jauti, kad Meilės nepakanka, pasimelsk už mus Visus, kad visiems Mums nutiktų Meilė, kad visi Mes atrastume savo Laimę. Malda už kitus, o ypač malda už visus – labai galingas širdies atvėrimo ir Meilės dauginimo Planetoje įrankis. Vadinasi, ir tavo širdyje. „Viešpatie, pripildyk Mus visus Savo Meile, išmokyk Mus mylėti Tave visa širdimi, visa siela ir visu Mūsų protu, išmokyk Mus mylėti vienas kitą ir tuo pačiu daugink Savo Meilę Mumyse, nes tai Didžiausias Mėgavimasis – mylėti. Apdovanok Mus visus talentais, Viešpatie. Pažadink Mus Amžinajam Gyvenimui, kad ir kaip kietai būtume miegoję ir iš kokių Tavo Dvasios aukštybių būtume nupuolę, išsigynę Tavęs iš nesusipratimo, pamiršę Meilę ir išdavę save tame. Išlaisvink Mus nuo visų Mūsų

tarpusavio skolų ir įsipareigojimų, kuriais mes dėl savo nesąmoningumo apaugome, pamiršę, kad viskas yra iš Tavęs, Viešpatie, ir viskas pagal mūsų troškimus bei tikėjimą yra sukuriama. Išgydyk Mūsų Kolektyvinę Sąmonę, Viešpatie, išvaduok iš klastingo suvokimo šablono, vėl pripildyk Mus Savo Dvasia, išmokyk mus būti sąmoningais Mūsų Kolektyvinės Realybės kūrėjais, išgydyk ir apvalyk Mūsų Vienatinę Sielą, Viešpatie, ir pripildyk Ją Meile. Nes Mes esame Tavo vaikai, Tėve. Išmokyk gi Mus būti dievais. Amen“

12. Vienybė ir Persimainymas per Vienatinio Komuniją. Iki šiol mes kreipėmės Vidiniame Dialoge į Viešpatį Mūsų Jėzų Kristų. Tačiau Jėzaus užduotis – paruošti mus, mūsų protą, mūsų sielą, mūsų širdį – mūsų tikėjimus, troškimus, jausmus ir mintis – ir nuvesti mus pas Vienatinį Dievą Tėvą-Motiną. Kad mes Vienatinio Meile išsiplėstume iki Meilės visai esinijai, viskam, kas kada nors buvo, yra ir bus. Taip mes tampame Vienybe, Vienatiniu Mes, per Mus pasireiškusio Dievo įvairovės Vienybe, ir Pati Meilė Mumyse išsiplečia bei pakyla iki Pagarbios Baimės prieš Vienatinį Dievą Dvasią-Tėvą-Motiną Vienybėje su tuo, kas nepasireiškę. Vienatinis – tai Viskas ir Niekas. Visa Esinija, pasireiškusi visuose Visatos lygmenyse, ir visa, kas Nepasireiškę, Didžioji Tuštuma, Vienatinės Motinos Didžiosios Įsčios, visko Potencialas.