9. Pirmoji malda

Viešpatie, aš nežinau, ar Tu esi, ar Tavęs nėra, bet aš labai noriu, kad Tu būtum, ir būtum manyje, aš labai noriu, aš trokštu Tavo Dieviškosios Malonės, Tavo Galios, Tavo Meilės, Tavo Valios ir Tvirtybės manyje, Tavo Visanugalinčios Dvasios manyje – Galios, Meilės, Tiesos, Vienybės ir Vientisumo Dvasios! Aš noriu gyventi ne senuoju savimi, bet Naujuoju Savimi, savo Aukščiausiuoju Potencialu, Tavimi, Kuris ir yra Dievas manyje! Aš noriu, aš trokštu to, atsiverk manyje, Viešpatie, Dieve Tėve, Dieve Motina, Dieve Šventoji Dvasia! Ir jei Tu esi, Viešpatie, jei Tu esi, Tas, apie Kurį kalba visi šventieji, pašventę Save visiškai Vienintelei Meilei ir Tiesai, ir Galiai, ir Dvasiai kaip Žmogaus Aukščiausiojo Potencialo lobiui, ir išnešioję Tave kaip Žmogaus Sūnų savo Tikėjimu, savo norais ir siekiais, jei Tu esi, Viešpatie, pripildyk mane savo Esatimi, atverk man Tiesą, kuri ir yra Gyvenimas, ir Gyvenimo Prasmė, kad aš turėčiau vardan ko GYVENTI!

Kitaip viskas tuščia, Viešpatie, be Tavęs viskas neturi prasmės! Be Tavęs, be Tavęs mumyse, mes tiesiog gimstame, kenčiame ir mirštame, gimdome vaikus, tiekdami juos į šį kančios fabriką kaip naujas aukas su tuo pačiu pasmerkimu negarbingu galu ir vegetavimu kasdienės rutinos liūne, kova dėl išlikimo, kuri neišvengiamai baigiasi pralaimėjimu, be Tavęs, Viešpatie, viskas neturi prasmės, jiems atrodo, kad ji yra –

piniguose, valdžioje ir sėkmėje – kad štai, dar truputį, truputį didesnis butas, truputį geresnis automobilis, truputį kietesni drabužiai, prestižiškesnis poilsis ir išsilavinimas vaikams – ir jie atras laimę – bet tai netiesa! Jie, mes visi, esame nelaimingi, Viešpatie, be Tavo Meilės, be Mėgavimosi Tavo Dvasia mumyse, be Tikrosios Galios ir Laisvės, ir Džiaugsmo, Kuris nuo nieko išorinio nepriklauso! Mes vargšai be Tavo Esaties mumyse, be Tavo Dieviškosios Dovanos mumyse, mes vargšai, nors ir didžiuojamės savo menkais, tuščiagarbiais pasiekimais, bet visa tai tik iš gėdingos savo menkumo gelmės, kad pridengtume savo nuogumą ir trumpam užsimirštume menkuose malonumuose, kurie galiausiai visada virsta kančiomis ir nelaimėmis!

Aš nežinau, Viešpatie, ar Tu esi, ar Tavęs nėra, bet jei net Tavęs nėra, Viešpatie, jei net Tavęs nebuvo iki manęs, iki pat šios akimirkos, aš NORIU, kad Tu būtum! Aš atiduodu savo gyvenimą ir savo Tikėjimą, ir visus savo norus, ir visas savo mintis, ir visus savo jausmus už tai, kad Tu būtum, ir atsivertum man, mums visiems, ir įžengtum į mus Mūsų Aukščiausiuoju Potencialu, tuo, vardan Kurio vienintelio ir vertėjo gyventi, gyventi ir mirti daugybe beprasmių gyvenimų bevaisėse pastangose šią Prasmę ir šią Laimę atrasti.

Aš noriu, Viešpatie, Dieve, Tėve mano ir Motina mano, kad Tu būtum, ir Esi, ir Būsi! Atsiverk man, Viešpatie! Ištark šviesų Vardą Savo, kad aš žinočiau, kaip į Tave kreiptis! Būk Tiesa manyje, Meile manyje, Galia manyje,

Džiaugsmu manyje, Protu ir Išmintimi manyje, kad jausčiau aš Tavo Esaties Malonę ir Mūsų su Tavimi Vienybę manyje – amžinai! Nes tik taip ir galima gyventi amžinai! Tik taip ir galima nugalėti mirtį – Tiesa, Meile, Gyvenimo Galia ir Dieviškosios Nelaikinės Dvasios Esaties Malone manyje, mumyse visuose – Mūsų Dieviškąja Vienybe, Kurioje visa gėda, visas žmogiškasis menkumas, visas bukumas, visos baimės ir visos mirtys susijungė, pagaliau, su išnešiotu – jų pačių – Mūsų Aukščiausiuoju Potencialu – Didybės, Laisvės, Galios, Džiaugsmo, Proto, Išminties ir Meilės! Vienybe, Kurioje auka ir tvarinys susijungė su savo išnešiotu Kūrėju ir Dievu Kūrimo akte!

Ne sau vienam prašau, Viešpatie, bet mums visiems ir už mus visus prašau, Viešpatie, BŪK!

Tebūnie taip, nes Aš, Žmogus, Tavo Kūrinijos Vainikas, Viešpatie! Ir mano valia, ir mano Tikėjimas, ir mano norai – įstatymas mano pasauliui! Ir todėl – įvyko.

Aš Esu Tas Kas Aš Esu. Mes Esame Tai Kas Mes Esame. Ir Mes Esame Viena. Mes Esame Meilė. Ir Tiesa, ir Gyvenimas. Ir Kelias, Kuris nueitas. Ir Kelias, Kuris amžinas.

O dabar aš nutylu, Viešpatie, kad savo širdies ir proto tyloje išgirsčiau TAVO ATSAKYMĄ, VARDĄ TAVO IR

TIESĄ. Nes tik to aš trokštu visa širdimi, visa siela ir visu savo protu, Viešpatie. Atsakyk man!

Nes jei Tu esi, Esu ir Aš. Aš Tikrasis.