8. Mintys

Mintis – tai pastato stogas – ir mūsų Sąmonės kaip tokios Architektūros viršūnė. Mintimi mes galime savyje įsisąmoninti visa ko, kas vyksta mūsų realybėje, Priežastį, kreipdamiesi pagalbos įsisąmoninant į savo aukštesniuosius, Dieviškuosius, aspektus, išanalizuoti ir prireikus ištaisyti, reflektuoti ir sustiprinti jutimą, paleisti Meilės tėkmę ir sukurti vidinę Dievo Karalystės būseną, kuri „yra mūsų viduje“, kreiptis į Gyvąją Tiesą ir būti Jos dėkingu kanalu bei bendrakūrėju, išgyvenant Aukščiausiąjį Mėgavimąsi reikšti Gyvąjį Žodį pasauliui. Mintimi mes galime paleisti mažų transformacijų ir nežymių įvykių grandinę, kurie galiausiai iš esmės pakeis mūsų tikėjimus ir įsitikinimus, mūsų suvokimo šabloną ir visą mūsų gyvenimą. Mintimi mes galime atskleisti ir suderinti mūsų prieštaringus norus – sutaikydami visas lydekas ir vėžius su gulbėmis. Minties pagalba mes priimame lemtingus sprendimus, pasirinkdami savo vystymosi vektorių. Mintimi mes įvaldome savo emocijas ir savo išgyvenimus, savo būsenas ir savo išorinę realybę, pasukdami įvykių eigą mums reikalinga kryptimi. Minties pagalba mes ieškome ir atskleidžiame savo talentus, pareikalaujame, įsisąmoniname ir pristatome pasauliui savo Dieviškąsias dovanas, organizuojame savo bendravimą ir įsitraukiame į sąveiką su kitais bendrakūrėjais, kurdami Save kaip šedevrą, padėdami išsiskleisti jiems ir kartu kurdami mūsų bendrą kolektyvinę realybę, mūsų bendrą Rojų.

Tačiau visa tai – jei mes įsisąmoniname Save kaip kūrėjus, o ne kovotojus su „objektyvia realybe“ (skaityk, jos aukas). Priešingu atveju mūsų mintys virsta (ir pagal nutylėjimą sugrįžta) į nesąmoningą „minčių malūną“, palaikantį baimes, abejones, netikėjimą Savimi, kovos už išlikimą ir bevaisės konkurencijos minčių formas. Įsisąmonink, mes čia kalbame ne apie tai, kad „mintis materiali“ ir todėl „mąstyk pozityviai“. Tavo mintys, Tavo mąstymo šablonas – tai žemutinių aukštų: Tikėjimo, norų ir įprastų jausmų darbo pasekmė. Todėl, jei nori pakeisti savo mąstymo šabloną – teks iš pradžių susitvarkyti su žemutiniais Tavo sąmonės aukštais, pradedant nuo Tikėjimo pamato.

„Pozityvus mąstymas veikia tik tiems, kurių mąstymas yra pozityvus. Jo negalima pakeisti neišsiaiškinus savo pasąmoninių (neįsisąmonintų) tikėjimų, įsitikinimų, norų ir jausmų šablonų“.

Todėl būtent sąmoningumas, tai yra kritiškas vidinio savo sąmonės turinio (tikėjimų, norų, jausmų) įprasminimas per savo materialios tikrovės veidrodį ir savo būsenų bei jų tikrųjų priežasčių refleksiją (atspindėjimą sąmonėje) – būtent sąmoningumas, pripažįstantis ir ieškantis visa ko, kas vyksta, priežasties savyje, savo sąmonėje, sugeba pakeisti mūsų mąstymo pobūdį ir

patvirtinti mūsų, kaip Protingojo Žmogaus ir Kūrinijos Karūnos, statusą.

Perėjimas prie sąmoningo mąstymo, proto drausmės, nuolat grąžinančios mūsų dėmesio fokusą į tai, kas svarbiausia, nukreipiant protą į vidinės tiesos įsisąmoninimą – savo būsenų, jausmų kiekvieną laiko akimirką tiesos, priklausomybių ir vidinės nelaisvės, savitvardos stokos, pasidavimo instinktams, baimėms bei pasąmoningiems destruktyviems norams tiesos – tiesos, ne itin malonios, bet vienintelės, gebančios mumyse paleisti gilių pokyčių procesą – su iš šios tiesos natūraliai kylančia atgaila ir naujų, jau įsisąmonintų, norų gimimu – bei lygiai taip pat natūraliai iš viso to sekančiu sąmoningu Tikėjimo pasirinkimu, o toliau – nuolat besiplečiančio Kūrėjo Sąmonės ir Meilės Technologijos įgūdžių bei įrankių arsenalo įsisavinimu: vidinių prieštaravimų suderinimu, jautimo šablonų pertvarkymu, sąmonės higiena, sąmoningu apžvalgos taško pasirinkimu, Kūrėjo valios pareiškimu, būsenos kūrimu žodžiu, vidiniu dialogu su Aukščiausiomis sąmonės formomis: Dvasia, Vyresniaisiais mentoriais, Kristaus Sąmone, Dievu Tėvu ir Dievo Motina; tikrųjų vienų ar kitų aplinkybių priežasčių įsisąmoninimu, sąmoningų valdančiųjų sprendimų priėmimu, grįžtamojo ryšio iš realybės analize, valios koregavimu, pasąmoninių, įskaitant giminės, programų išgydymu ir ištaisymu, realybės perkūrimu, bendrakūrėjų pakvietimu ir kūrybinių sąjungų bei susivienijimų su kitais

kūrėjais bendrų vertybių pagrindu kūrimu, savo Dieviškojo žaidimo pasirinkimu ir įjungimu, įsitraukimu į Vienatinio Dievo Didįjį Žaidimą ir t. t. – štai kas atveria mus mūsų Aukščiausiajam Potencialui – tikrajam žmogaus sudievinimui, Žmogaus-kūrėjo tapimui.

Prieš skaitydamas toliau, padaryk pauzę – išanalizuok: koks Tavo mąstymo pobūdis? Kiek jis yra sąmoningas, o kiek pasidavęs neįsisąmonintam „minčių malūnui“, „proto taukškimui“?

Na, kaip? Užsinorėjai susigrąžinti valdžią savo protui? Pareikšk tam savo valią. Ir pradėk praktikuoti – savo dėmesio fokuso išlaikymą ties jausmais, sąmoningą Tikėjimo pasirinkimą, sąmonės higieną, Kūrėjo Atsakomybės susigrąžinimą Sau, sąmoningą būsenos kūrimą žodžiu, nuoširdžią maldą ir vidinį dialogą su Dievu (šių įrankių taikymo pavyzdžius Tu rasi šio Vadovo pabaigoje).

Ir štai, kai Tu įgyji proto drausmę, išmoksti išlaikyti dėmesio fokusą ties jausmais (antraip kaip Tu pažinsi Meilę, Laimę, Tiesą – kad tai iš tiesų yra Meilė, Laimė ir Tiesa?!), kai Tu atrandi tiesą, nemalonią tiesą, jog esi kurčias jausmams, jog nežinai nei Meilės, nei Džiaugsmo, nei juo labiau Dievo Malonės, bet priešingai, esi kupinas užprogramuotų reakcijų – baimių, kaltės, nuoskaudų, abejonių ir kovos – tuomet Tavyje atsiranda troškimas išsilaisvinti iš šio senojo žmogaus savyje,

žmogaus-aukos Tavo viduje bei jo smulkių aistrų ir žemiškų geismų, ir pažinti Tikrąjį Mėgavimąsi – Besąlygiškos Meilės, Tiesos ir Dieviškosios Malonės Mėgavimąsi, atsiskleidžiantį Tavo tikrajame talente, Dievo Dovanoje, kuri per Tave ims lietis Meile, Išmintimi, Turtu aplinkiniams, artimiems ir tolimiems.

Ir daugybėje bevaisių bandymų išsilaisvinti iš šios vidinės tamsos, kad taptum šviesa, Tu galiausiai panorėsi, kad Dievas būtų.

Tu panorėsi, kad Dievas būtų. Ne todėl, kad Jis objektyviai yra. Ne. Dievas – tai taip pat Tikėjimo ir noro produktas, kaip ir visa kita, bet Tu panorėsi, kad Dievas būtų, ir Tu panorėsi to taip stipriai, nes Tau bus taip bloga nuo šios tiesos apie Save, apie savo menkumą, apie savo nesugebėjimą valdyti Savęs... Tu panorėsi, kad ši Malonė, ši Aukščiausioji Tiesa, ši Tiesa, ši Meilė, Kuri ir yra Dievas, atsivertų Tavyje ir sušvistų Tavo viduje tikrąja šviesa, „Šviesa, kuri buvo tamsoje, ir tamsa jos neapėmė“.

Tu panorėsi Tiesos, ir Tiesa atsivers (Tavyje) Tau. Tu imsi karštai melstis (nežinodamas kam, į tuštumą) – bet pirmą kartą nuoširdžiai, su užsidegimu, atvira širdimi ir sutelktu protu: