20. Komunija su Kristaus ir Dievo Motinos Sąmone

Mano Tėve ir mūsų Viešpatie Jėzau Kristau, priimk mane kaip Savo dalelę. Prijunk mane prie savo Gyvosios Dieviškosios Sąmonės. Pripildyk mane Meilės, Galios, Savo Dvasios, Šventosios Dvasios, Vieningosios Dvasios Esaties.

Išmokyk mane mylėti, Viešpatie. Išmokyk mane mylėti Tave, save ir visus artimus bei tolimus Tavo Meile, mūsų Tėve. Atverk manyje Amžinojo Gyvenimo, Neišsenkančios Meilės Vidinį Šaltinį, ir tegul ši Meilės, Gyvenimo Tėkmė liejasi per mane amžinai, išsiliedama aplinkiniams dėmesiu, rūpesčiu, talentų pasireiškimu, malone ir palaiminimais, Viešpatie!

Apvalyk, Viešpatie, mano sielą, mano protą ir mano kūną nuo visokios netyrybės ir nuodėmės. Grąžink man, Viešpatie, mano sielą, mano valią ir mano gyvybinę jėgą iš visų įkaitų, užstatų, sutarčių, kurias aš nesąmoningai ar sąmoningai, dėl savo neapdairumo, sudariau su bet kokiomis būtybėmis, esybėmis, žmonėmis, egregoriais ir hierarchijomis. Padaryk mane, Viešpatie, vėl laisvą ir tyrą prieš Tave, kad galėčiau priimti Tavo Meilę visa jos pilnatve ir jausti visa širdimi, visa siela bei suvokti visu savo protu.

Išgydyk, Viešpatie, visas mano baimes ir visas mano kančias – padėk man pakeisti savo tikėjimus bei įsitikinimus, norus, jausmus, mąstymo būdą ir patį mano gyvenimą, suderinant juos su Gyvenimo Tėkme manyje, su Tikrosios Meilės Tėkme.

Išmokyk mane, Viešpatie, gyventi taip, kad Gyvenimas manyje ir aplink mane didėtų, o nemažėtų.

Atverk man, Viešpatie, tikrąją mano gyvenimo prasmę ir mano Dieviškąją paskirtį.

Dovanok man, Viešpatie, mano talentą, atskleisk Tavo Dieviškąją dovaną manyje. Išmokyk ją vertinti ir atvirai, be gėdos ir drovumo reikšti pasauliui, praturtinant jos pasireiškimu mano realybę ir žmones aplink, gausinant Meilę ir didinant Gyvenimą.

Išmokyk mane, Viešpatie, reikšti Meilę ir perduoti Tavo Tikėjimo Galią per palaiminimą kitiems žmonėms.

Išmokyk mane pažadinti paklydusias sielas, grąžinant jas į Kūrėjo Sąmonę ir jų tikrąją Prigimtį, kuri yra Galia, Meilė, Džiaugsmas, Tiesa, Palaima, Pagarbi Baimė.

Išmokyk mane, Viešpatie, būti Tau draugu, mylinčiu broliu, seserimi.

Tikiu, Viešpatie, kad priimi mane ne dėl valdžios man ir mano garbinimo, bet dėl Savo Meilės man ir Savo Gailestingumo, tam, kad, sujungęs su Tavo Dieviškąja Sąmone, padarytum mane dievu mano unikalioje žmogiškojoje formoje, išmokytum mane būti sąmoningu savo realybės kūrėju ir Mūsų Vieningos Daugialypės realybės bendrakūrėju.

Viešpatie, vesk mane sudievinimo ir šventumo įgijimo keliu man tinkamu tempu. Atverk manyje, Viešpatie, Dievo Karalystę, Amžinojo Gyvenimo realybę, Vienybės su Motina Planeta ir Motinėle Dievo Gimdytoja realybę. Sujunk mane, Viešpatie, su Mūsų Vieninguoju Tėvu, Gyvenimo Šaltiniu manyje.

Vesk mane, Viešpatie, mano Keliu. Aš priimu savo unikalų Kelią iš Tavęs.

Tame išreikšta mano laisva valia. Ir tebūnie taip pagal mano ir Tavo valią, Viešpatie, nes Mes Esame Viena. Mes Esame Tai, Kas Mes Esame. Mes Esame Meilė.

O visas savo baimes, abejones, netikėjimą, proto pasipriešinimą, visus klastingo proto šablonus aš atiduodu išgydymui Tau, Viešpatie.

Aš renkuosi Gyvenimą! Aš renkuosi Meilę kaip Aukščiausiąjį Mėgavimąsi, būdingą mano dievažmogiškajai prigimčiai!

Ir aš dėkoju Tau, Viešpatie, už tai, kad tai jau įvyko. Šlovė Tau!

Motinėle Dievo Gimdytoja, priimk mane kaip Savo Dieviškąjį Vaiką, išlaisvink mane iš visų netikėjimo pančių ir grandinių dėl tikrosios laimės būti savimi, būti dievu kūne mano unikalioje žmogiškojoje formoje, palaimink mane, Motinėle Dievo Gimdytoja, tikėjimui Mūsų Viešpačiu Jėzumi Kristumi, tikėjimui Vieninguoju Dievu Tėvu ir tikėjimui savimi kaip dievu ir mylimu Dievo vaiku, palaimink Meilei ir džiaugsmingam Amžinajam Gyvenimui, padėk man gimti savo realybės dievu ir karaliumi. Dėkoju Tau, Motinėle, už tai, kad tai jau įvyko! Šlovė Tau!

Dėmesio sutelkimo į jausmus praktika

Viešpatie, išmokyk mane jausti Gyvenimą, o ne žinoti apie jį. Išmokyk mane gyventi atvira širdimi, išmokyk mane pasitikėti savo jausmais ir savo Sielos impulsais. Viešpatie, grąžink man mano Sielą, apvalyk ją, išmokyk girdėti mano Sielos troškimus ir sekti jais, išmokyk mane visu savo dėmesiu būti jausmuose, vertinti visus mano jausmus ir pasirinkti Meilę aukščiau visko.

1. Stebėk kvėpavimą. 2. Ką jauti kūne dabar? Kokie pojūčiai? Įvardyk juos vardu. Stebėk, kas vyksta su šiais pojūčiais tavo dėmesyje, tavo stebėjime? 3. Minties žvilgsniu susitelk savo Širdies Centre. Ką tu jauti? Kaip vadinasi šie jausmai? Kas vyksta, kai stebi savo jausmus?

Kas 15–30 minučių (pagal laikmatį) užduok sau klausimą: ką aš jaučiu dabar? Ir užsirašyk atsakymus. Jei nežinai jausmų pavadinimų, prašyk Kristaus padėti – Viešpatie, kaip vadinasi šis jausmas manyje?

Kaskart sugrąžink dėmesį į kvėpavimo, Kūno pojūčių, Sielos jausmų stebėjimą.

Jei atsivers blokai, gniaužtai, skausmas ir nemalonūs jausmai, perduok juos Kristui išgydyti ir paprašyk suvokti viską, ką tau reikia suvokti.

Mes renkamės tikėjimą Tobulumu visko, kas dabar vyksta Mumyse ir aplink Mus. Mes renkamės tikėjimą Tobulumu visų mūsų patirčių ir pasirinkimų. Mes renkamės tikėjimą Absoliučia Besąlygiška Amžinąja Meile, kuri slypi už viso šito ir atsiskleidžia Mumyse tiesiog dabar.

Mes renkamės tikėjimą Gyvuoju Dievu kūne, mūsų Viešpačiu Jėzumi Kristumi ir Mūsų bendryste su Gyvuoju Dievu, Mūsų Vienybe su Juo, mūsų unikalia ir nepakartojama bendrakūra su Juo.

Mes renkamės tikėjimą Motinėle Dievo Gimdytoja, tikėjimą Gyvąja Planetos Sąmone, Didžiąja Vieningąja Motina Deive ir Mūsų vienybe su Ja.

Mes renkamės tikėjimą Vieningąja Dvasia, Vieninga Tobula Savarankiška Nelaikiškąja Dieviškąja Sąmone, pasireiškiančia Mūsų unikalioje žmogiškojoje formoje.

Mes renkamės tikėjimą Dievo Karalyste, kuri jau išsipildė kiekvieno žmogaus širdyje bei sąmonėje ir tiesiog dabar plečia savo buvimą.

Mes nukertame visus energetinius kanalus, prisirišimus, siurbtukus, implantus, besitęsiančius nuo Mūsų prie bet kokių kitų būtybių, esybių, žmonių, egregorų, vietų, daiktų, įvykių, fantazijų, vaizdinių, iliuzijų; Mes pareikalaujame ir susigrąžiname visą Mūsų Galią ir visą Mūsų Dėmesį. Mūsų Viešpatie Jėzau Kristau, padėk Mums nuo šiol disponuoti Mūsų dėmesiu ir Mūsų Sąmonės talpa sąmoningai, išmokyk Mus būti sąmoningais Mūsų Realybės Kūrėjais. Dėkojame Tau už tai, kad tai jau įvyko geriausiu būdu kiekvienai sielai ir Vieningajai Sielai kaip Visumai.

Mes pareikalaujame, susigrąžiname sau Mūsų Kūrėjo Atsakomybę: Atsakomybę už Mūsų Būseną, už Mūsų Vientisumą, už Mūsų Meilę Dievui, Sau ir Vienas Kitam. Viešpatie, padėk pamatyti ir suvokti, ko mes iš tikrųjų trokštame visa Širdimi, visa Siela ir visu Mūsų Protu, ir kaip tai sukurti iš naujo, kaip tai išreikšti Darnoje su Gyvenimo tėkme ir mūsų pasirinkimu Absoliučios Besąlygiškos Amžinosios Meilės ir Pagarbios Baimės prieš Vieningąjį Dievą?

Dėkojame už tai, kad tai jau įvyko.

Ir Mes pareiškiame savo valią: Mes susigrąžiname savo Laisvąją Valią, savo gebėjimą pasirinkti, ką jausti ir ką kurti, Mes susigrąžiname Mums Mūsų Sielą, visas Mūsų Sielos daleles – iš visų skolų, užstatų, įkaitų, sutarčių, įsipareigojimų, aiškių ir neaiškių, sąmoningai Mūsų sudarytų ar nesąmoningai, šiame įsikūnijime ar bet kuriame kitame, visais laikais, visuose Realybės lygmenyse – viską, kas Mūsų, mes pareikalaujame ir grąžiname Sau, Mums, o viską, kas Mums nepriklauso, su dėkingumu grąžiname atgal – jų šeimininkams, jų šaltiniams, laikydami visus įsipareigojimus įvykdytais, nes būtent jie atvedė Mus į Absoliučią Besąlygišką Amžinąją Meilę ir Kūrėjo Sąmonę, Mes dėkojame visiems dalyviams už Mūsų bendrą patirtį, nuo šiol Mes nieko nemaitiname savo gyvybine jėga ir iš nieko, per nieką nesimaitiname. Mes prisipildome tiesiogiai iš Mūsų vidinio šaltinio kaip Mūsų Vieningojo Gyvenimo Šaltinio projekcijos ir tęsinio Mūsų Širdyje ir visiems kitiems suteikiame laisvę prisiminti apie savo dieviškąją kilmę iš Mūsų Vieningojo Gyvenimo Šaltinio, atverti savyje vidinį šaltinį kaip Jo projekciją bei tęsinį ir, prisipildant Meilės, reikšti Ją savo unikaliu būdu Vieningos Visumos sudėtyje per Mūsų talentus ir dėmesį.

Ir Mūsų Vieningoje Dvasioje Mes atkuriame Mūsų Vienybę ir Vientisumą naujame Vientisumo lygmenyje, naujame Meilės lygmenyje.

Mes susigrąžiname sau atsakomybę už savo Būseną; Mes susigrąžiname sau atsakomybę už savo Gyvenimą; Mes susigrąžiname sau atsakomybę už savo Realybę; Mes susigrąžiname sau atsakomybę už savo Misiją Didžiajame Žaidime.

Galia, suteikta Mums iš Šaltinio, Mūsų valia, Mes atveriame Širdis Mūsų Meilei ir atrandame Širdyse Mūsų Amžinąjį Beribį Gyvenimo Šaltinį ir Mūsų su juo nenutraukiamą ryšį.

Mes prisipildome Dieviškosios Meilės iš vidinio šaltinio Mūsų Širdyje, kaip Mūsų Vieningojo Gyvenimo Šaltinio projekcijos ir tęsinio Mumyse.

Mūsų vibracijų dažnis kyla, ir Meilė Šviesos bangomis liejasi per Mūsų Kūnus ir Mūsų Sielas, pripildydama kiekvieną Mūsų dalelę, kiekvieną Kūno ląstelę, kiekvieną Sąmonės neuroną.

Sielos mūsų apsivalo ir grįžta Mums visa apimtimi, Kūnai Mūsų tampa lengvi ir nesvarūs,

Sąmonė Mūsų išsigiedrina ir Mes prisimename apie Mūsų Dieviškąją kilmę iš Mūsų Vieningojo Gyvenimo Šaltinio.

Mes giliai įkvepiame ir prisipildome Dvasios Mūsų Vieningos, Dievo Dvasios, Tiesos Dvasios, ir Dvasia Mūsų Vieninga Mumyse atkuria Mūsų Vientisumą su visomis Mūsų, įskaitant iš naujo grąžintomis Mums, dalelėmis, ir Vienybę su visa Esatimi, su viskuo, kas buvo, yra ir bus.

Mūsų išorinė forma susiderina su Mūsų Dieviškąja Esmimi, ir Mes nubundame Amžinajam Gyvenimui Mums tinkamu tempu.

Dieviškosios Meilės Galia pripildo Mūsų Sąmonę, atkurdama Kūno, Sielos ir Dvasios Vienybę, proto, jausmų ir norų Vienybę.

Mūsų protas tampa tyras, aiškus, visaapimantis ir pakyla iki Vieningos Dvasios Sąmonės lygmens.

Mūsų mintys krypsta į Mūsų Dieviškąją Esmę, Mūsų unikalią vidinę Tiesą.

Mūsų Norai kyla iš Mūsų Sielų troškimo jausti Vienybę su Gyvuoju Dievu, Meilę Jam ir Pagarbią Baimę prieš Jį, prieš Jo ir Mūsų Didybę Žmoguje, kaip Dieviškosios Kūrinijos Vainike.

Mes suvokiame, kad Mūsų Jausmai – tai supakuotas praeities, ateities ir visų lygiagrečių realybių žinojimas, Aukščiausiasis Potencialas visų patirčių, Vieningo Dievo išgyventų Amžinybėje, Mūsų Aukščiausiasis Potencialas, dovanotas Mums pagal Gailestingumą ir Malonę.

Mes pažįstame Mūsų Norus, Mūsų Jausmus, Mūsų Tikėjimus ir Mūsų unikalų būdą būti laimingais, Mūsų nepakartojamą Būdą Būti Savimi.

Mes nutraukiame visą vidinę ir išorinę kovą. Mes ateiname į Darną su Šaltiniu, Dievu, Mūsų viduje ir su išorine realybe, kaip su Mūsų Kūriniu.

Mes nieko nemokome ir nieko niekuo nekaltiname. Mes priimame Mūsų Pasaulį ir Vienas Kitą tokius, kokie Mes esame, kaip Mūsų kūrinį, kaip tiesioginę ir aiškią Mūsų Sąmonės būsenos išraišką.

Tikėjimą objektyvumu ir atskirtumu, baimes, pyktį, gėdą, puikybę ir visa, kas Mūsų jau nebedžiugina, mes perduodame išgydymui Tėvui ir Viešpačiui Mūsų Jėzui Kristui, prisimindami tai, kas daro mus tikrai laimingus, kas suteikia Mums Galios reikštis iš Dieviškosios Meilės pilnatvės. Ir Bendrakūroje su Vieninguoju Dievu Mes kiekvieną akimirką kuriame Mūsų Naują Laimingą Pasaulį.

Mes siunčiame Meilės Spindulius iš Mūsų pripildytų Širdžių į Motinos Planetos Širdį, kur atrandame Mūsų Vieningojo Šaltinio Projekciją ir Tęsinį, ir Motinos Širdis atsiveria dar plačiau, prisipildo Gailestingumo, Malonės, Meilės ir Vieningo Dievo Meilės Šviesa užpildo visą Planetą ir visus jos gyventojus! Dėkojame Tau, Mylimoji Motina, už visas Dovanas! Dėkojame Tau už Mūsų Kūnus! Dėkojame Tau už Erdvę Didingiausiam Žaidimui! Dėkojame Tau už Rojaus Erdvę, kurią Mes kartu su Tavimi ir Tėvu kuriame tiesiog dabar!

Tėve Mūsų, Esantis Danguje, o dabar ir Žemėje. Teesie šventas Tavo Vardas, teateinie Tavo Karalystė Žemėje, kaip ir Danguje. Tebūnie Tavo Valia Mumyse. Ir tai jau įvyko! Mūsų Kasdienės Duonos – Mūsų Meilės, duodi mums kiekvienai dienai. Dėkojame Tau už tai!

Ir apvalai Sielas Mūsų nuo visokios netyrybės ir nuodėmės, kad mums sugrįžtų gebėjimas jausti Meilę ir Mūsų Būties daugialypumą.

Ir išlaisvini Mus iš visų skolų ir įsipareigojimų, kuriuos Mes, dėl savo neapdairumo, prisiėmėme sau, kaip ir Mes atleidžiame savo skolininkams.

Ir, vesdamas Mus į pagundą, nepalieki Mūsų be Savo palaikymo, augindamas Mumyse kiekvieno Mūsų pasirinkimo sąmoningumą.

Ir gelbsti mus nuo klastingo suvokimo šablono, pripildydamas Mūsų protą Tavo Dieviškosios Išminties ir Tavo Gyvojo Tiesos Žodžio Mūsų Gyvajame vidiniame dialoge, Tėve! Dėkojame Tau už tai!

Tebūnie Tavo Galia ir Turtas, ir Išmintis, ir Galybė, ir Šlovė, ir Garbė, ir Palaiminimas bei Tavo Meilė, ir Tavo Karalystė ant Mūsų ir Mumyse, ir ant Mūsų giminių, ir ant Tautų, ir visoje Planetoje! Ir visuose Tavo pasauliuose, Tėve! Ir šią valandą, ir dabar, ir visados, ir per amžių amžius.

Tebūnie taip, nes Mes Esame Tie, Kas Mes Esame. Mes Esame Tai, Kas Mes Esame. Mes Esame Viena. Mes Esame Meilė. Mes Esame Vieningas Dievas.

Žemiau pateiktas tikras Vidinio Dialogo su Dievu pavyzdys (ligos tema)

– Viešpatie, ką man dabar reikia suvokti ryšium su tuo? – Suvok, kad tai nėra vienintelė realybė, bet tu dabar kuri būtent ją. – Kuo aš kuriu būtent tokią realybę, Viešpatie? – Baimėmis, nesaugumu, netikėjimu savimi, kontrolės troškimu, tikėjimu gyvenimo pavojingumu ir beprasmybe. – Kaip aš galiu sukurti kitą realybę, kurioje esu sveika ir laiminga? – Panorėk. Pakeisk savo tikėjimus ir įsitikinimus. – Viešpatie, aš pareiškiu savo valią: išsilaisvinti iš visų baimių ir netikėjimo, išgydyk tai manyje, Viešpatie! Transformuok manyje kontrolės troškimą, suderink jį su Gyvenimo tėkme manyje. Aš paleidžiu tikėjimą gyvenimo pavojingumu ir beprasmybe. Aš renkuosi tikėti visko, kas vyksta, tobulumu, Meile ir Kūrėjo Sąmonės galia manyje. Amen. Viešpatie, sustiprink mano tikėjimą ir atverk man tikrąją gyvenimo prasmę. Kokia ji? – Meilėje. – Išmokyk mane mylėti, Viešpatie. Ko tam reikia? – Pamilk save pradžiai. – Kaip pamilti save, Viešpatie? – Mylėk Mane.

– Išmokyk mane mylėti Tave, Viešpatie! – Tu jau myli. Tiesiog nenukreipk žvilgsnio nuo Meilės. – Ką man dar reikia suvokti, Viešpatie, tiesiog dabar? – Aš myliu tave. Ir visada esu su tavimi. Tu niekada nebūni viena. Aš visada tavyje. Mes – viena.

Laimės ašaros, apsivalymas, sielos džiūgavimas, gijimo procesas prasidėjo.

Tiksliau, kvantiniame lygmenyje joks gijimas nevyksta. Žmogus tiesiog pradeda judėti penktajame matavime aukštyn realybės lygiais, kur šios ligos (skolų, konfliktų, nemalonios situacijos) niekada nebuvo, arba pasikeičia tolesnis įvykių raidos scenarijus, ir viskas klostosi tobulu bei pačiu nenuspėjamiausiu ir stebuklingiausiu būdu. Nes neištiriami Viešpaties keliai!

Primename, kad Vidinis Dialogas su Dievu – tai ne pokalbis su savo protu (tu labai greitai įsitikinsi, kad protas tokio sugalvoti nebūtų galėjęs, ir širdis virpuliu atsako į tikruosius Dievo atsakymus), ir Vidinis Dialogas su Dievu prasideda nuo Kristaus Komunijos (Savikomunijos valios pareiškimu).

Dėmesio! Savikomunija nepakeičia Šventosios Komunijos sakramento šventovėje, bet papildo jį kasdieniu vidiniu maldiniu susiderinimu su Vidiniu Dialogu su Kristumi.

Musulmonams Vidinis Dialogas su Kristumi kuriamas kreipiantis į Pranašą Isą. Korane pasakyta, kad paskutiniais laikais prieš Teismo Dieną Alachas vėl atsiųs žmonėms Pranašą Isą (Jėzų) antrąjį Jo atėjimą, ir Jis 40 metų mokys tikinčiuosius musulmonus naujų žinių nuo Alacho tam, kad paruoštų juos perėjimui į Naująjį (rojaus) pasaulį.