17. Malonumas

Buvo priimta manyti, kad mėgavimasis – tai kažkas neteisingo, amoralaus, gėdingo. Kad jeigu mes kalbame apie dvasingumą, apie meilę, apie šventumą ir apie Dievą, tai būtinai turi būti apie kančią ir didžias kančias.

Dievas – tai visų pirma, Mėgavimasis. Kristus paliko mums 10 įsakymų. Ir tai ne apie „nežudyk ir nevok“ – tai Mozės įsakymai, Senojo Testamento Įsakymai. Kristus gi paliko 10 Naujojo Testamento įsakymų. Iš jų 1 įsakymas apie Meilę, ir 9 – Palaimos įsakymai. O kas yra Palaima? Palaima – tai aukščiausias mėgavimosi laipsnis.

Tiesiog Kristus mums rodo savitą kelią į Mėgavimąsi. Ne tą, prie kurio esame pripratę. Jis sako – mėgavimasis mėgavimuisi nelygu, ir tas mėgavimasis, kuriuo tu saldinai savo kūną išorinių šaltinių sąskaita: persivalgymas, geismas, paleistuvavimas, alkoholis, narkotikai, pramogos, valdžia kitiems – tave griovė, tiesiogine prasme rydamas tavo energiją (kuri, priminsiu, tau buvo skirta 120-čiai metų, o tu siekei ją išeikvoti – visą – per savaitgalį)). Be to, ir mėgavimusi tai buvo sunku pavadinti, išoriniai malonumai visada palikdavo nepasitenkinimo atspalvį, tau visada buvo maža, tu visada iš jų laukei daugiau – su nekantrumu, o galiausiai – nusivildavai. Ir su kiekvienu kartu toks mėgavimasis

darėsi vis mažiau ir mažiau saldus, vis labiau blėstantis, nueinantis niekais. Prarasdavai patį gebėjimą mėgautis. Iš esmės, tai buvo kartumas saldžioje pakuotėje.

Tačiau yra toks Mėgavimasis, sako Kristus, Aukščiausiasis Mėgavimasis, būdingas tavo prigimčiai – kuris nepriklauso nuo nieko išorinio, ir kuris ne tik galingesnis už visus išorinius malonumus, kuriuos pažinojai, – toks, kuris yra tiesiog mėgavimasis-Mėgavimasis, mėgavimasis Palaimos laipsniu, ir jis ne tik suteikia tobulos pilnatvės bei pasitenkinimo jausmą, bet ir kaskart tampa vis galingesnis bei įvairesnis. Tai Mėgavimasis tikra – absoliučia, besąlygiška, amžina – Meile, Dieviškosios Galios pajautimu, Pačios Tiesos išgyvenimu kartu – Mėgavimasis susiliejimu su savo Dieviškąja prigimtimi, su Dievu, su pačiu Mėgavimosi Šaltiniu tavyje.

Būtent šią Palaimos būseną Kristus vadina Dievo Karalyste ir specialiai priduria, kad mes neabejotume, jog tai yra apie vidinę būseną, o ne apie kokią nors išorinę mitinę, rojišką šalį:

„Nes štai, Dievo Karalystė yra jumyse“.

Taip, šis Mėgavimasis reikalauja iš mūsų pusės tam tikrų pastangų, valios pasireiškimo, todėl šventieji tėvai apie jį sako, kad tai saldumas, įvyniotas į kartų popierėlį. Bet įsigilink, valia, savitvarda, pati savaime yra dalykas

teikiantis mėgavimąsi. Galiausiai gauname tobulą formulę: malonumas, kuris didina Mėgavimąsi. Valia – tai mėgavimasis, ne veltui rusų kalboje žodis „valia“ yra ir laisvės sinonimas. Valia – tai mėgavimasis, juk taip gera jausti, kad jokie išoriniai gundymai nevaldo tavęs, kad Tu pats disponuoji savo dėmesiu, savo kūniškais impulsais ir moki juos nukreipti į tai, ko reikia Tau, o ne tavo mikroflorai ir hormonams (skaityk, demonams). Kaip nuostabu būti iš tiesų laisvam, jausti šią laisvę, mėgautis šia laisve! Tikra Laisve vietoje iliuzijos, kurią suteikia pinigai ir išorinė valdžia. Juk iš esmės, pinigai ir išorinė valdžia – tai tik būdas patenkinti vergiškas aistras. Tikrai Laisvei ir Tikram Mėgavimuisi nereikia nei vieno, nei kito – nei pinigų, nei valdžios – Tikrai Laisvei ir Tikram Mėgavimuisi reikalinga tik savitvarda.

Ir štai dėl šio Mėgavimosi šventieji traukėsi iš pasaulio, ėjo į askezę, pasninkavo, atliko nepaliaujamos maldos, stulpininkystės ir budėjimų žygdarbius – dėl Mėgavimosi, Aukščiausiojo Mėgavimosi vienybe su Dievu savyje. Ir dėka jų tarnystės, kuri ir pelnė šią Malonę, šią Palaimą visoje jos Dieviškojoje pilnatvėje, kartų grandine pildydama Dvasios Iždą šiam pačiam laikui, kuriame nusišypsojo laimė gyventi mums su Tavimi, laikui, kurį šventieji tėvai ir Pats Kristus vadino „būsimuoju amžiumi“, – dėka bendro

šventųjų žygdarbio, mums – šiandien – šis Mėgavimasis tenka beveik veltui.

Iš Tavęs reikalaujama tik pareikšti savo valią, priėmus Kristaus Meilės Komuniją, ir susijungus su Dievu Savyje, apvalyti savo kūną ir sielą – išoriniu pasninku, išoriniu susilaikymu, tačiau viduje – Tikra Tiesos ir Dvasios puota, Gyvuoju Dieviškojo Tavyje Buvimo Žodžiu, Gyvuoju Vidinio Dialogo su Dievu Žodžiu, Meilės Mėgavimusi, kuris neturi sau lygių pagal išgyvenamos gelmės, galios ir atspalvių įvairovės turtus – nuo dvasinio virpulio iki Ekstatinės Palaimos ir Dieviškosios Tiesos Malonės, kuri Vienatinio Dabar akimirkoje, Vienybės su visa Būtimi akte, atveria Tau visą daugiamatį ir daugialypį Būties vaizdą. Dievo Būties, Dvasios Būties, visos Visatos Būties, kuri – šią akimirką Tu tai aiškiai matai ir išgyveni visa savo esybe – visa, ištisai, telpa Tavyje. Nes Mes Esame Viena.

Dievas – tai Mėgavimasis. Ir Dievas kaip Mūsų Bendras Aukščiausiasis Potencialas dovanoja Tau šį Mėgavimąsi ne pagal individualius Tavo nuopelnus, bet iš Dievo Malonės, išpirkdamas Tavo sielą, ir kūną, ir protą iš visų kančių, baimių ir skausmo, iš visos šios nuodėmės nelaisvės ir priklausomybių nuo to, kas išorėje, iš primestų Tau ir nesąmoningai priimtų tikėjimų bei įsitikinimų kalėjimo, – išlaisvina paprastu Komunijos su Savo Dieviškąja Sąmone aktu, ir suvokimu bei priėmimu – iš

Tavo pusės – šios Kristaus, Kolektyvinio Kristaus, Išperkamosios Aukos, mirusio už visos Žmonijos nuodėmes, už visas žmogaus nutolimo nuo savo Tikrosios prigimties patirtis, mirusio senuoju žmogumi ir prisikėlusio Naujuoju Žmogumi, Sudievintu ir Šventu – prisikėlusio Amžinajam Gyvenimui ir Amžinajam Mėgavimuisi Dieviškomis Meilės, Galios, Tiesos savybėmis bei Amžinajai bendrakūrybai su Tėvu neišsenkančioje Motinos Gausoje – prisikėlusio Tavyje, Mano mylimas drauge.