14. Vidinis dialogas (trečioji dalis)

Galima pabandyti išjungti vidinį dialogą „nuo piktojo“, o galima perjungti protą į Vidinį Dialogą su Dievu, su Kristumi. Pirmasis grąžina Tave į pirmykštę paprastumo būseną, antrasis – išveda į Naująją sąmonę, į Tri-umfą, į Kūrėjo Sąmonę, į dievą kūne, kurio sąmonėje Paprastumas atsiskleidžia sąmoningai ir savo Aukščiausiame aspekte – sąmoningumo Genijuje, per priežasčių ir pasekmių pažinimą (priežastis – viduje, pasekmė – išorėje), kai nebereikia kovoti su realybe, derintis prie jos ar bėgti į iliuziją, bet galima ją valdyti kaip savo Didįjį Kūną. Vidinis Dialogas su Dievu padeda Tau neatsisakyti viso savo sąmonės tapsmo dualume periodo, bet priėmus jį kaip būtiną patirtį, permąsčius šią patirtį, padeda atsiremti į ją, su dėkingumu priėmus jos vaisius – Tavo sąmonės išplėtimą, visos reiškinių pasaulio ir Tavo vidinio pasaulio įvairovės gimimą, atvesti šią įvairovę į Tavo sąmonės Vienybę ir Vientisumą, praleidžiant viską per Kūrėjo Sąmonės prizmę. Vidiniame Dialoge Tu užduodi Dievui klausimus apie tai, kaip sutvertas pasaulis ir kaip sutverta Tavo sąmonė, kuo ir kaip Tu sukūrei vieną ar kitą situaciją savo gyvenime, ir kaip Tu gali tai ištaisyti, pamažu judėdamas nuo skausmingų dabarties situacijų prie visos savo praeities peržiūros. Tikslingai ir sąmoningai praleisdamas viską, visą savo dabartinę ir praeities patirtį, per

Kūrėjo suvokimo prizmę (aš pats – savo norais, tikėjimais ir įsitikinimais – tai sukūriau), gaudamas atsakymus iš vidaus, iš Dievo, iš Savo Aukščiausiojo aspekto, Tu pamažu pertvarkai savo pasaulėvaizdį, savo suvokimo šabloną, pereidamas iš aukos pozicijos į Sąmoningo Kūrėjo poziciją. Tai vyksta proto pagalba, bet ne tik prote. Vidinis Dialogas su Dievu pertvarko Tavo nuostatas, prasiskverbdamas giliai į pasąmonę, ir sugeba pakeisti ne tik Tavo individualius tikėjimus bei nuostatas, bet ir giminės programas bei gyvenimo modelius, perduotus Tau genetiškai, o taip pat tautinius, perimtus per kalbinį pasaulėvaizdį – išplėsdamas Tavo žodyną ir iš vidaus praturtindamas Tavo kalbą Dieviškaisiais neologizmais. Svarbu suprasti, kad Vidinis Dialogas su Dievu – tai ne Tavo proto žaidimai su pačiu savimi. Tai dialogas tarp Tavo mažojo individualaus aš ir Didžiojo Mes – Žmonijos Bendrojo Aukščiausiojo Potencialo. Kristus – tai bendrinis paveikslas. Dvasia – Vieningoji Sąmonė, Aukščiausioji sąmonės forma, apimanti visas individualios, grupinės ir kolektyvinės sąmonės formas bei jų bendrą patirtį, visa, kas yra, visa, kas kada nors buvo, yra ir bus, – patirtį, kuri, būdama įsisąmoninta, tampa Dievo Išminties lobynu, prieinamu Tau Vidiniame Dialoge su Dievu. Dar keletas svarbių pastabų dėl Vidinio Dialogo su Dievu: 1. Vardas atveria dialogą. Dievo Vardas, kaip Tu jau supratai, yra labai svarbus dalykas – skirtingi vardai atveria prieigą prie skirtingų

Dievo aspektų. Jėzaus Kristaus Vardas atveria dialogą su Dievu – būtent kaip su Mokytoju ir Vadovu, kuris moko Tave sąmoningumo, moko būti ne šiaip kūrėju, bet sąmoningu kūrėju, tai yra savo realybės dievu, prisiimti atsakomybę ne poelgių lygmenyje, bet lygmenyje – prieš poelgius – tame lygmenyje, kas vyksta Tavo sąmonėje (ypač – pasąmonėje). Kristus daro Tave dievu, tiesiogine prasme perstatydamas Tavo neuroninius ryšius, padeda pakeisti patį pasaulio suvokimo modelį, prisiimti Kūrėjo atsakomybę už savo realybę kaip už savo kūrinį, mokydamas Savęs valdymo: sąmoningai pasirinkti ir stiprinti Tikėjimą, šalinti griaunančias abejones, pažinti ir suderinti savo nesąmoningus norus, keisti jutimo šablonus, disciplinuojant savo protą: dėmesį, mintį ir kalbą. „Viešpatie“ – tai taip pat tradicinis kreipimasis į Kristų, laikyk tai Jo antruoju Vardu. 2. Vienas klausimas vienu metu. Neskubėk, nešokinėk nuo klausimo prie klausimo. Iš pradžių atsakymai gali būti ne tokie akivaizdūs, ir Tu pradėsi juos atpažinti kiek vėliau. Ir jei Tu užversi Dievą iškart daugybe klausimų, kaip Tu suprasi, į kurį iš jų gautas atsakymas, kai jis vis dėlto ateis ir bus Tavo atpažintas? Todėl vienas klausimas – vienu metu, ir susitelk į atsakymo įsisąmoninimą. 3. Kantrybė ir užuominos. Kantrybė – viena iš labiausiai būtinų Kūrėjo savybių. Neturi kantrybės – nieko neišmoksi. Užduodamas klausimą, apsišarvuok kantrybe ir atidžiai stebėk ženklus, labai dažnai Dievas atsako mums išorinėmis užuominomis: reklama stende,

žinute telefone, antrašte laikraščio skiautėje ar skrajutėje po kojomis, nugirsto pokalbio frazės nuotrupa, atmintyje iškilusia daina ar eilėraščio posmu. Dievas kalba su Tavimi būtent Tau suprantama kalba. Tačiau reikia apsišarvuoti kantrybe ir susitelkti į klausimą bei gaunamus atsakymus. Sek užuominas, taip kantrybė virs įdomiu žaidimu, dėlione, kurią Tu surinksi iš daugybės užuominų. 4. Tai dialogas, o ne būrimas iš kavos tirščių. Kalbėkis su Kristumi kaip su geriausiu draugu. Nesupratai – perklausk. Abejoji – patikslink. Išsakyk Jam savo norus, savo mintis, netgi savo priekaištus, perduok savo abejones ir paprašyk sustiprinti Tave Tikėjime. Tikėjime Savimi ir Tikėjime Juo. Plėtodamas dialogą su Dievu, o ne apsiribodamas pirmuoju ir vieninteliu atsakymu į savo klausimą, Tu greičiau pertvarkai savo neuroninius ryšius ir keiti realybės suvokimo šabloną. Ir be to, išvengi nereikalingų abejonių. Ir apskritai, tai tampa pačiu įdomiausiu bendravimu Tavo gyvenime. Kiek kartų esame girdėję: jeigu turėtumėte galimybę, kokį klausimą užduotumėte Dievui? Dabar Tu tokią galimybę turi. Argi tai ne didžiausias stebuklas visatoje? Dievas kalbasi su Tavimi. 5. Keiskis pats, neprašyk pakeisti situacijos. Galima paprašyti Dievo pakeisti Tavo sąmonės nustatymus – išgydyti baimes, įsižeidžiamumą, kaltės ir gėdos šabloną, pyktį, geidulį ir persivalgymą, pavydą ir godumą, priklausomybę nuo pinigų, vidinę auką ir parazitą, žvėrį ir drakoną (žinduolio smegenis

ir roplio smegenis), kurie kuriuo nors momentu išlįs iš Tavo pasąmonės, ir t. t., bet neprašyk Dievo pakeisti situacijos, jeigu ji Tave gąsdina ar nervina. „Kam Tu prašai Dievo pakeisti situaciją, jeigu Dievas davė Tau situaciją tam, kad pasikeistum Tu?“ Visame kame ir visada ieškok priežasties Savyje ir tik Savyje. Pasaulis – tai Tavo sąmonės veidrodis. Jame nėra nieko, kas nebūtų pagimdyta Tavo paties suvokimo šablonų: tikėjimų, įsitikinimų, norų, baimių, nuoskaudų, kaltės ir kitų emocinių šablonų bei minčių formų. Tai fizika. Tai ne moralė ir ne religija, tai fizika. Tegul iš šio supratimo kyla ir visi Tavo klausimai bei prašymai Dievui: padėk įsisąmoninti, parodyk, išaiškink... išgydyk tai manyje, padėk išsilaisvinti... išmokyk kitaip, padėk sukurti tai iš naujo... 6. Dažniau skaityk ir perskaityk Evangelijas, Naująjį Testamentą. Ten yra tiesioginė Kristaus kalba ir Jo paaiškinimai. Taip, Gyvojo Žodžio, perduoto per Šventojo Rašto tekstus, pagalba Kristus ruošia Tavo protą atsakymų priėmimui Vidiniame Dialoge. Antraip daugelis Jo atsakymų Tau gali pasirodyti sunkiai suprantami, sunkiai įvykdomi, gąsdinantys savo naujumu, ir todėl protas juos atmes – girdi, jokio atsakymo apskritai nėra. Spausdintas žodis stiprina Tave Tikėjime ir Dievo atsakymų supratime. 7. Gavęs atsakymus iš Dievo, tuoj pat diek juos į gyvenimą. Nežinai kaip – pasitikslink pas Jį. Pradžiai tiesiog panorėk šių pokyčių, leisk Sau nuoširdžiai panorėti, juk norai – tai antimaterija (pramaterija), tai viskas, ko reikia, kad kvantiniame lygmenyje susikurtų

juos įkūnijanti materija. Panorai – pareikšk valią. Tu – kūrėjas, vadinasi, Tavo valia yra įstatymas viskam, kas vyksta Tavo pasaulyje (šiuo metu Tau prieinamos energijos ir ją atitinkančio atsakomybės rato mastu). 8. Dėkingumas. Dėkingumas sustiprina energijos srautą. Dėkingumas pabrėžia, kad Tau tai vertinga. Vertė – tai laike pratęstas noras. Dėkingumas stiprina Tavo Tikėjimą. Tikėjimas – tai Tavo sąmonės pamatas. Dėkingumas Dievui sustiprina Dievo Buvimą Tavo sąmonėje ir Tavo gyvenime. Dėkok Dievui už viską. Dėkok Sau už savo pasirinkimą, už savo ištikimybę pasirinktam keliui, juk Dievas tik padeda sąmoningumo kelyje, tapsmo Sąmoningu savo realybės Kūrėju kelyje, bet šį kelią eini Tu pats. Mes didžiuojamės tuo, kad Tu eini šiuo keliu, kad ir kaip iš pradžių būtų sunku. Todėl dažniau dėkok ne tik Dievui (Savyje) kaip Savo Aukščiausiajam Potencialui, bet ir Sau pačiam – tam, kas Tu esi tiesiog dabar. Mes žinome, koks sunkus šis kelias, ir tai didžiulė drąsa – padaryti pasirinkimą ir eiti šiuo keliu kiekvieną dieną, kai nėra jokių garantijų ir niekas aplinkui Tavęs šiame kelyje nepalaiko. Dėkok Sau dažniau. Mes Tikime Tavimi ir didžiuojamės Tavimi kaip Mūsų kūrinijos Vainiku, Žmogau!

„Ir jau nebevadinu jūsų tarnais, bet draugais...“, – sako Kristus.