12. Vidinis dialogas (antra dalis)

...Kai Meksikos šamanai savo galvoje sustabdo vidinį dialogą „nuo piktojo“, jiems atsiveria pasaulio vaizdas, kokį žmogus turėjo iki „nuopuolio“, iki paragaujant gėrio ir blogio pažinimo medžio vaisiaus, tai yra iki tol, kol į žmogaus sąmonę buvo įdiegta duali pasaulio samprata, skaidanti tikrovę į priešybes: gėris / blogis, juoda / balta, blogai / gerai, didelis / mažas, vyriška / moteriška, skausmas / malonumas, Dievas / velnias... Iš esmės vidinis dialogas „nuo piktojo“ Tavo galvoje – tai būdas palaikyti mums įprastą ir gana sudėtingai organizuotą dvejopą pasaulėvaizdį. Pasaulio vaizdas, kuris atsiveria šamanams sustabdžius šį vidinį dialogą, yra labai paprastas – žmogus mato pirmaprades energijas ir viską priima nekaltu vaiko žvilgsniu: viskas tiesiog yra ir tiek – nėra blogo ar gero, nėra gėrio ir blogio, viskas tiesiog yra – kažką galima suvalgyti ir pasisotinti, kažkas juda ir traukia dėmesį, su tuo galima pažaisti ir patyrinėti. Daugiau pasaulyje tiesiog nieko nėra. Taip rojuje gyveno Adomas. Taip, beje, iki šiol gyvena piraha gentis Amazonijoje. Paragavęs dualaus pasaulėvaizdžio nuo gėrio ir blogio pažinimo medžio, Adomas savo suvokime atskiria Save nuo Dievo. Dabar žmogaus sąmonėje Dievas – tai nuolat auganti Didybė, o žmogus – būtybė, vis labiau suvokianti savo menkumą (prieš Dievą ir visatos mastus). Ir toks suvokimas neišvengiamai veda prie baimių, gėdos, skausmo ir kančios, iš

vienos pusės, ir prie įvairių būdų nuo to apsisaugoti, iš kitos. Taip vyksta sąmonės evoliucija, plečiasi kalbinis pasaulio vaizdas: didėja žodynas, o tai reiškia, kad plečiasi ir reiškinių įvairovė, kuriuos žmogus geba suvokti bei išgyventi, formuodamas (išskirdamas) iš pirminės realybės kvantinės sriubos ne tik savo įvairove besiplečiančią materialiąją tikrovę, bet ir turtingą jausminį savo sielos pasaulį, taip pat daugiapakopę dvasinę realybę. Galiausiai mąstantis žmogus atranda kančios, skausmo prigimtį ir pradeda ieškoti būdų nugalėti šį skausmą, peržengti jo ribas, kad padidintų pasitenkinimą, malonumą. Taip atsiranda šamanizmas, magija, religija, mokslas. Šamanai siekia išvaduoti žmogaus galvą nuo dualaus pasaulėvaizdžio, sugrąžindami jį į paprastumą ir vienovę su gamta; magai – susitarti su šiomis gamtos jėgomis; mokslas – jas pajungti, neatsisakydamas dualumo, o priešingai, maksimaliai vystydamas ir naudodamas dualaus proto pasiekimus; religija tiesia mums Tikėjimo tiltelius į susijungimą su ta Didybe, nuo kurios mus atskyrė dualus protas, pavadinęs tai Aukščiausiąja jėga, Dievu. Atsisakyti dualaus pasaulio vaizdo, grįžtant į pirminę nekaltą žmonijos vaikystę, ar toliau naudoti dualų protą, kad apsisaugotum nuo jo paties sukurtų baimių, ar stiprinti savo Tikėjimą atskira, kitame sąmonės gale egzistuojančia Aukščiausiąja jėga – spręsti Tau, Mano drauge. Mes gi siūlome išeities iš dualumo į trialumą variantą, į Vieningąją

Kūrėjo Sąmonę, kur dualios sąmonės poliai – juoda ir balta, tamsa ir šviesa, menkumas ir Didybė susijungia Tavyje į Vieningą Pasaulio Vaivorykštę, ir Tu pripažįsti Save jo Kūrėju, jo Kolektyviniu Kūrėju. Vieninga Pasaulio Vaivorykštė. RadoMiras.

RadoMiras – tai sąmonė. Vieningoji Kūrėjo Sąmonė.