11. Vidinis dialogas su Dievu

„Dievo Karalystė neateis pastebimai, ir niekas nepasakys: ‚Štai ji čia‘ arba: ‚Štai ji ten‘. Nes štai, Dievo Karalystė yra jūsų viduje.“ (Lk 17, 20–21)

Dievo Karalystė, arba Dangaus Karalystė, apie kurią kalba Kristus, – tai ne išoriniai laimingo gyvenimo atributai, tai vidinė būsena, sąmonės būsena. Ir, kaip mes jau žinome, būtent stebėtojo sąmonės būsena formuoja jo realybę, o ne atvirkščiai.

Todėl visi bandymai sukurti išorinį „Rojų žemėje“, kuriame visi žmonės bus laimingi, yra pasmerkti žlugti. Visi filosofiniai veikalai ir ideologijos, pretenduojančios sukurti teisingą visuomenės modelį, kuris visus padarys laimingus, yra ne kas kita, kaip utopijos. Kol nepasikeis konkretaus žmogaus sąmonė, negali pasikeisti jo realybė. O kolektyvinė realybė – tai didelė daugiamatė dėlionė, susidedanti iš visų konkrečių žmonių individualių realybių.

Dievo Karalystė – tai vidinė būsena. Taip, Kristus sako, ir tai daug kartų mūsų praktiškai patvirtinta, jog tas, kuris atsisakys to, kas išoriška, dėl vidinio atsimainymo, dėl savo sąmonės atsimainymo Kristuje, galiausiai ir išoriniame lygmenyje gaus „šimteriopą“ pagerėjimą: materialinės gerovės, santykių, sveikatos – visų sėkmingo ir

laimingo gyvenimo atributų – iki pat kūno biologijos pokyčių ir perėjimo į amžinąjį gyvenimą. Bet…

„Pirmiausia ieškokite Dievo Karalystės (viduje) ir jos teisumo, ir visa tai (išoriška) bus jums pridėta“ (Mt 6, 33).

„Dangaus Karalystė jėga imama, ir tie, kurie deda pastangas, ją pasiekia“ (Mt 11, 12).

Pastangos, apie kurias kalba Kristus, – pastangos, kurių reikalaujama iš Tavęs, kad savyje atskleistum Dievo Karalystę, – tai visų pirma proto disciplina. O proto disciplina – tai visų pirma savo dėmesio valdymas.

Kur dėmesys – ten energija, kur energija – tai ir auga.

Ir jei Tu, susigundęs išorinėmis lenktynėmis dėl materialinių gėrybių, dėl išorinės sėkmės ir laimingo gyvenimo atributų, tebūnie net ir su visai „teisingomis moralinėmis nuostatomis“, pavyzdžiui, bandydamas „sukurti stiprią šeimą“ ir gyventi „sveiką gyvenimo būdą“, nukreipsi visą savo dėmesį į šiuos išorinius aspektus, galiausiai Tu tiesiog greitai išeikvosi energiją, suteiktą Tau 120 gyvenimo metų, ir viskas – finišas.

Todėl be galo svarbu išmokti valdyti savo dėmesį ir visas pastangas visų pirma nukreipti į tai,

kad susijungtum su beribės energijos Šaltiniu savyje, su savo Aukščiausiuoju Potencialu, Kurį mes vadiname Dievu. „Pirmiausia ieškokite Dievo Karalystės“ ir „Dievo Karalystė yra jūsų viduje“. O visa kita – bus pridėta. Tai tiesiog negali nebūti „pridėta“. Nes jei Tu viduje susijungsi su beribės energijos Šaltiniu, ši energija pirmiausia pakeis Tavo būseną, o vėliau pripildys visas Tavo gyvenimo sritis.

Niekas Tau nesako: atsisakyk išorinio pasaulio, tapk atsiskyrėliu ir gyvenk kaip asketas, čia kalbama visai ne apie skurdų dvasingumą, ne. Priešingai, jei Tavo dvasingumas teisingas, Tikras, jei Tu viduje susijungi su Dievo Dvasia, vidiniai Tavo sąmonės pokyčiai, sudievinimas, neišvengiamai atveda prie pokyčių, dieviškų pokyčių, ir išoriniame pasaulyje.

Susijungti su Dievo Dvasia – štai tikrasis dvasingumas, jokio kito dvasingumo pagal apibrėžimą (šaknis: Dvasia) tiesiog nėra, visa kita – klastotės. Todėl kai matote išoriškai pamaldų žmogų arba save kankinantį „dvasinėse praktikose“, kurio išorinėje, materialioje tikrovėje viskas blogai, o viduje jis pilnas „dvasinio“ pranašumo prieš aplinkinius, žinokite – jis dar nieko neatrado, jis tik ieškojime. Tačiau vieną dieną ir jis atras.

O Kristus – Tikras karalius, karalių karalius, – ne išsižadėjęs pasaulio, bet valdantis pasaulį, kaip Jis Pats

sako – „Nugalėjęs pasaulį“. Ir kai Jis nugalėjo pasaulį savo vidiniu darbu, vidine pastanga, įvaldęs Save, savo sąmonę iki pat pergalės prieš savisaugos instinktą lygio – mirtimi „mirtį sutrypęs“, Dieviškoji Fizika Jam atsakė:

„Vertas... paimti galybę ir turtus, ir išmintį, ir stiprybę, ir pagarbą, ir šlovę, ir palaiminimą.“

Galybę ir turtus. Išmintį ir stiprybę (nenugalimumą). Pagarbą ir šlovę. Palaiminimą (skaityk – sėkmę visuose reikaluose).

Kristus, įvaldęs Savo sąmonę (savo vidų), nugalėjo pasaulį (išorę) ir gavo viską, ko mes visi paprastai taip ieškome, ir jei randame, tai visada nepilnai ir laikinai. O Jis gavo viską ir amžinai. Kristus nugalėjo pasaulį. Ir dar daugiau – Apreiškime, baigiamojoje Biblijos Naujojo Testamento knygoje, Jis sako:

„Nugalėtojui Aš duosiu atsisėsti šalia Savęs Savo soste, kaip ir Aš nugalėjau ir atsisėdau su Savo Tėvu Jo soste“ (Apr 3, 21).

Valdyti Save. Pertvarkyti savo sąmonę – pereinant iš aukos (parazito) sąmonės į Kūrėjo Sąmonę. Nustoti būti įkaitu Tikėjimo objektyvia, nepriklausomai nuo Tavęs egzistuojančia realybe, arba Tikėjimo

„baudžiančiu seneliu ant debesies“ ir pasirinkti savo Tikėjimą sąmoningai: Mes esame dievai ir Dievo vaikai. Susijungti su Dievu viduje – vidiniu Šaltiniu ir Dievo Dvasia.

O tam – disciplinuoti savo protą. Ir pats svarbiausias įrankis, kuris tame padeda, sąmonės įrankis, – tai Vidinis Dialogas su Dievu. Pagal nutylėjimą žmonių galvoje vidinis dialogas jau vyksta, ir dar daugiau – jis niekada nesiliauja. Ir paprastai žmogus tai priima kaip visiškai normalų reiškinį – girdi, aš pats su savimi samprotauju. Tačiau „žinantys žmonės sako“, kad tas, kuris palaiko šį dialogą Tavo galvoje – visas Tavo mintis, samprotavimus, abejones, norus, kas paleidžia emocijas, priima sprendimus – tai ne Tu, tai iš tikrųjų Tavo priešininkas. Tai senoji dualumo, dvilypumo sąmonė, kuri yra padalyta savyje, kur pagrindinis atskyrimas – tai žmogaus atskirtumas nuo Dievo ir pasaulio atskirtumas nuo žmogaus.

Kristus jį vadina „klastingu protu“. Ir būtent nuo jo Jis ragina mus visus išsivaduoti maldoje „Tėve mūsų“:

Magai ir šamanai sako, kad žūtbūt reikia sustabdyti šį vidinį dialogą, ir tam eikvoja milžiniškas pastangas, kurioms prireikia metų treniruočių ir pavojingų „psichodelinės kelionės“ praktikų.

Pasirinkdamas Tikėjimą Savimi kaip dievu ir mylimu Vienatinio Dievo vaiku, per Dieviškosios Sąmonės, Kristaus Sąmonės Komuniją, Tu gauni įrankį – ne tiek šiam dialogui sustabdyti, kiek perjungti jį į kitą šaltinį, į Dieviškąjį Šaltinį, į Dievo Dvasios bangą. Be to, šis perjungimas įvyksta akimirksniu, Savikomunijos metu (valios pareiškimo apie Prisidėjimą prie Dieviškosios Kristaus Sąmonės, Dieviškosios Trejybės), kurią Tu gali atlikti bet kurioje vietoje ir bet kuriuo metu.

Per Kristaus Komuniją Tu ne tik gauni vidinio dialogo su „gundytoju“ nutraukimą, bet ir įgyji vidinį ryšį su Pačiu Dievu, su Mūsų Kolektyviniu Aukščiausiuoju Potencialu, Kuris pradeda Tave vesti savo sąmonės įvaldymo keliu, išsilaisvinimo iš senų suvokimo šablonų, pasenusių tikėjimų bei įsitikinimų keliu ir Kūrėjo Sąmonės įgijimu.

Vidinis Dialogas su Dievu – tai ne šiaip galimybė disciplinuoti savo protą, tai galingiausias sąmonės pertvarkymo įrankis.

Iškart po Komunijos Tu pradedi užduoti Dievui Tave dominančius klausimus, o Jis Tau atsako – mintyse, jausmuose, sielos impulsuose ir noruose.

Faktiškai Vidinis Dialogas su Dievu – tai malda, bet teisinga malda – su grįžtamuoju ryšiu.

Vidinis Dialogas su Dievu suderinamas intuityviai ir labai lengvai (jei ne, tai kyla dėl laisvos energijos trūkumo, ir reikia rimtai užsiimti jos lygio kėlimu: pasninkauti, apskritai pakeisti mitybos režimą, pakeisti dienos režimą, užverti energijos nutekėjimus, kuriam laikui nustojus savo dėmesiu palaikyti išorinius dalykus – naujienas, socialinius tinklus, serialus, kiną, neproduktyvų bendravimą, rūpesčius dėl ateities ir išgyvenimus dėl praeities, nustoti maitinti baimes, nerimą, pavydą, pyktį, geidulį ir kitus įsišaknijusius įpročius).

Taigi, Vidinis Dialogas su Dievu paleidžiamas Komunija ir suderinamas intuityviai. Svarbiausia, ką čia verta suprasti – tai, kad Dievo reikia prašyti „ne žuvies, o meškerės“. Ne tradicinio „gelbėk ir saugok“, duok tą, duok aną (tai tik palaiko senąjį Tikėjimą „seneliu ant debesies“), bet „pamokyk, Viešpatie“, „išmokyk mane sąmoningai kurti savo realybę“. Jei kas nors nepatinka Tavo gyvenime, jei kas nors netenkina: „Viešpatie, padėk man suvokti, kuo ir kaip aš tai sukūriau savo gyvenime? kokiais norais? kam aš to noriu?“ ir „išmokyk, Tėve, kaip aš galiu tai perkurti kitaip?“.

Nežinai, nuo ko pradėti? Pradėk nuo klausimo: „Viešpatie, ką man reikia suvokti dabar, pirmiausia?“ Ir kantriai įsiklausyk. Galiausiai Tavo dėmesys lemia viską. Prisimeni? – Kur dėmesys – ten energija. Kur

dėmesys – tai ir auga. Būk kantrus – įsiklausyk į Dievo atsakymus savyje, gaudyk menkiausius savo vidinės būsenos, jausmų, nuotaikos, minčių, norų pokyčius – mažiausiai taip Tu disciplinuoji savo protą. Kol jis priima Dievo atsakymus, jis yra atitrauktas nuo proto plepėjimo, nuo vidinio dialogo „iš piktojo“ minčių malūno.

Suprask svarbiausia – čia jokių juokų, viskas rimta. Tai Tau ne religija, ne močiutės su skarelėmis ir žvakutės už 10 rublių. Nuo Tavo Komunijos Dieviškajai Sąmonei akimirkos prasidėjo Tavo mokymasis Dievų Mokykloje.

1. Uolumas. Kaip ir bet kurioje mokykloje, bet kokiame mokyme, čia viskas priklauso nuo Tavo uolumo: Dievo Karalystė jėga imama, ir tie, kurie deda pastangas, ją pasiekia. Rekomenduojame pirmąsias tris savaites, kol nesusiformuos tvarus įprotis, kreiptis su klausimais į Kristų po 50 kartų per dieną – tai yra kas 10–15 minučių (vėliau jau bus galima įjungti Vidinį Dialogą pagal poreikį ir prijungti dialogą su Tėvu, Motina Dievo Gimdytoja, Dvasia – bet iš pradžių su Kristumi ir 50 kartų per dieną – „pagal žadintuvą“). Praktika rodo, kad tie, kurie laikosi šios disciplinos, jau per mėnesį gali įgyti tvarią Kristaus Sąmonę: širdyje atsiveria Besąlygiška Meilė, siela apsivalo, norų struktūra susiderina su Vienatinės Sielos Balsu, visas mąstymas, visos neuroninės jungtys keičiasi, tampa „šviesios“,

pasitraukia destruktyvios programos, iš vidaus griaunančių emocijų šablonai, išgyja vaikystės ir paauglystės psichologinės traumos, pašalinami emociniai krūviai, atkuriama sąmonės pilnatvė, abejonės išnyksta, Tikėjimas Savimi sustiprėja, ir visa realybė pradedama matyti per Kūrėjo Sąmonės prizmę – kaip Tavo paties kūrinys, galiausiai atsiskleidžia Tavo talentas kaip Dievo dovana ir Tavo pašaukimas. Tu tampi Tikrai laimingas: Meilė + Kūrėjo Sąmonė + Talentas. 2. Galimas skausmingų situacijų paūmėjimas. Tai mokslas. Ir tai reali gyvenimiška patirtis. Gyvenimas – geriausias mokytojas. Tačiau su Dievu viskas pradeda greitėti. Tu pradedi išgyventi visas patirtis itin intensyviai – juk dabar Tau įsijungia sąmoningumas: Tu pradedi matyti realius priežasties ir pasekmės ryšius – tarp savo sąmonės ir išorinės realybės, ir visa, kas anksčiau buvo paslėpta Tavo pasąmonėje, pradeda vertis, veržtis į paviršių, tai, kas ilgus metus „ruseno“ viduje, gali išsiveržti kaip „gaisras“ ir pradėti sparčiai Tavo išgyvenama realybėje ar mentaliai – bet bet kuriuo atveju su Dieviškuoju palaikymu, tad nebijok to – atvirai pasitik visus gyvenimo iššūkius, nes… 3. Tu esi saugomas. Viskas gali atrodyti labai baisu, bet galiausiai, patikėk, kai Tu esi su Dievu, kai Tu esi su Kristumi, visa tai tėra mokomosios situacijos, ir jos yra visiškai saugios. Tu tiesiog atlieki būtinas pamokas ir treniruočių užduotis Dievų Mokykloje. O kalbant apie baimes – jos visos turi atsiverti, kad Tu jas pažintum,

įvaldytum jas, ir jos daugiau niekada nebevaldytų Tavęs. Būti dievu – reiškia būti laisvam – ir visų pirma nuo baimių: mirties baimės, gyvenimo baimės, klaidų baimės, pasmerkimo, kaltės ir bausmės baimės, baimės dėl rytojaus, dėl vaikų, baimės likti be pinigų, neišgydomos ligos baimės, gėdos baimės, tiesos baimės, savo nepakankamumo baimės ir t. t.

Dievų Mokykla – tai nuostabu! Bet tai ne kokia nors konkreti vieta, tai ne suolai, tai ne sienos ir ne mokytojai. Mes turime vieną Mokytoją – Kristų, Patį Gyvenimą.

Ir pagrindinės pamokos šioje mokykloje vyksta pačiame gyvenime, realybėje, su nuolatiniu, 24/7, Dievo, kaip Vyresniojo draugo, Mentoriaus ir Brolio, palaikymu – Vidiniame Dialoge.

Būti dievu ir mylimu Dievo vaiku – kas gali prilygti šiai Laisvei, šiam Žaidimui? Kas gali būti geriau, nuostabiau ir įdomiau?! Kokia dar mokykla gali pasigirti tokiu mokymosi greičiu ir tokiais absolventais?!

Juk Žeme jau vaikšto šimtai (o netrukus tūkstančiai, milijonai ir milijardai) Kristų. Valerijus Kristus, Vasilijus Kristus, Aleksandras Kristus, Aleksejus Kristus, Andrejus Kristus, Vera Kristus, Nadežda Kristus, Irina Kristus, Tatjana Kristus, Jelena Kristus, Olga Kristus, Ana

Kristus, Asia Kristus, Piotras Kristus, Pavelas Kristus, Borisas Kristus, Olegas Kristus, Konstantinas Kristus, Anastasija Kristus…